-0.7 C
Plungė
2022 / 11 / 30

Neigia mitą, kad tikslieji mokslai – tik berniukams: pasirinkimą ir sėkmę lemia ne lytis

Ar jau skaitėte?

Skaitomiausi

Lietuvoje vis dar gajus mitas, kad „kietosiomis“ disciplinomis vadinami tikslieji mokslai yra labiau vyriškas pasirinkimas. Tačiau realybė tokia, kad lietuvės moterys dirba branduolinių tyrimų srityje, laimi pasaulinius sintetinės biologijos ir biochemijos konkursus, patentuoja įvairius išradimus. Ekspertai sako, jog tokie sėkmės pavyzdžiai labai reikalingi, kad stereotipai blėstų, o tikslieji mokslai nusikratytų vyriškų profesijų etiketės.

- Reklama -

Pasak Vilniaus universiteto (VU) prorektorės, biochemikės prof. Editos Sužiedėlienės, net neverta plėtoti klausimo, ar tikslieji mokslai tinka merginoms.

Asociatyvi nuotrauka. Iš Pexels.

„Turime begales sėkmės istorijų, tiksliuosius mokslus studijuojančių studenčių, mokslininkes, dirbančias tiksliųjų mokslų srityse. Tarp kasmet baigiančių „kietųjų“ disciplinų, tokių kaip fizika, matematika ar informatika, studijas geriausiais diplomais su pagyrimu irgi yra nemažai merginų. Mitai vis dar gyvuoja, nes yra inertiški, bet pastaruoju metu jie blėsta. Dabar jauni žmonės anksti susiduria su technologijomis ir šis ankstyvas susidūrimas mažina įsitikinimą, kad karjeros pasirinkimas susijęs su lytimi“, – sako dr. E. Sužiedėlienė.

Europos Komisijos renkama statistika apie lyčių lygybės situaciją moksle ir inovacijose rodo, kad moterys tiksliųjų mokslų kryptis dar vangokai renkasi ne tik Lietuvoje. Europoje didžiausias moterų skaičius yra švietimo srityje – 67 proc., tuo tarpu inžinerijos, gamybos ir statybos srityse jis siekia 29 proc., o informacijos ir ryšių technologijų srityje – 22 proc.

Įveikia ir branduolinius tyrimus, ir sintetinę biologiją

Dr. E. Sužiedėlienė įsitikinusi, kad vienas iš būdų merginoms parodyti galimybę rinktis tiksliuosius mokslus yra pavyzdžio modeliai, arba sėkmės istorijos.

„2020 m. VU studentų komanda laimėjo didįjį prizą didžiausiame tarptautiniame sintetinės biologijos konkurse „iGEM“, įveikusi daugiau kaip 250 kitų komandų iš įvairių pasaulio šalių universitetų, tarp kurių buvo ir Harvardo, Masačiusetso technologijos instituto komandos. Mūsų komandai vadovavo gyvybės mokslų studentė Ieva Lingytė. VU studentai ne vienerius metus dalyvauja šiame konkurse, komandose būna daug merginų ir jos labai gerai ten jaučiasi, dažnai groja pirmu smuiku“, – komentuoja pašnekovė.

- Reklama -

Kitas pavyzdys – lietuvė doc. dr. Ieva Plikusienė, šiemet paskelbta Tarptautinių kylančių talentų apdovanojimų, kurie yra kasmet organizuojamos L’Oréal-UNESCO programos „Moterys moksle“ dalis, laimėtoja ir pripažinta viena perspektyviausių mokslininkių pasaulyje. Ji įvertinta už SARS-CoV-2 baltymų ir antikūnų sąveikų tyrimus. Tai antras kartas, kai šis apdovanojimas skiriamas Lietuvos atstovei – 2019 m. jį gavo neuromokslininkė dr. Urtė Neniškytė.

Lietuvos mokslininkės ne tik pelno apdovanojimus, bet ir patentuoja reikšmingus išradimus. Štai Klaipėdos universiteto (KU) mokslininkės prof. dr. Tatjana Paulauskienė ir dr. Marija Kataržytė sukūrė ir neseniai Lietuvoje užpatentavo technologiją, kaip panaudojant mažos vertės žemės ūkio likučius, tokias kaip šiaudai, ir iš Baltijos jūros išskirtas mikrogrybų kultūras neutralizuoti naftos teršalus jūrose. Technologijos patentavimo prioritetinė paraiška pateikta ir Europos patentų biurui.

„Merginos fizikės, matematikės, informatikės po doktorantūros studijų dirba Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijoje CERN, turime NASA dirbančių Lietuvos atstovių. Jų pavyzdžiai rodo, kokias galimybes gali atverti tikslieji mokslai“, – kalba dr. E. Sužiedėlienė.

Lyčių lygybė yra, bet ne visur

Dr. Viktorija Vaitkevičienė, KU Jūros tyrimų instituto Tarybos pirmininkė, pasakoja, kad Jūros tyrimų institute didžioji dalis mokslininkų priklauso gyvybės mokslų sričiai, kur atotrūkis tarp vyrų ir moterų nėra toks ženklus kaip, pavyzdžiui, inžinerijoje, tačiau dėl darbo pobūdžio ir tematikos – jūros tyrimų – mokslininkės ir tyrėjos sudaro tik 30 proc. kolektyvo. Vis dėlto pozityviai, jos teigimu, nuteikia tai, kad moterys ateina ir į tokias sritis, kur jų anksčiau nebuvo, pavyzdžiui, Greta Kilmonaitė, KU studijavusi hidrologiją, yra vienintelė moteris KU laivyno komandoje.

„Atotrūkis tarp mokslininkų ir mokslininkių ženklus tiek Europos, tiek pasaulio mastu. Europoje 2015-2018 m. šis santykis buvo 0,12 – dešimčiai išradimų, kurių autoriai buvo vyrai, teko 1,2 moterų išradimo. Jei moterų išradėjų kolektyvuose būtų daugiau, gal ir technologinis progresas būtų kitoks. Pvz., automobilių saugos diržai ilgai buvo nepatogūs ir nesaugūs moterims, nes buvo sukurti vidutinio ūgio vyrui. Kitas pavyzdys – pianino klaviatūra buvo pritaikyta baltosios rasės vidutinio ūgio vyro rankoms ir tik 2000 m. JAV džiazo pianistė ir dainininkė Hannah Reimann užpatentavo mažesnėms rankoms pritaikytą siauresnę pianino klaviatūrą“, – pavyzdžiais dalijasi ji.

Anot dr. E. Sužiedėlienės, jei tiksliuosius mokslus merginos jau renkasi drąsiau, tai kalbant apie mokslines karjeras dar yra ko siekti.

„Tarp įstojančių į VU pasiskirstymas yra 65 proc. moterų ir 35 proc. vyrų. Antroje, magistratūros pakopoje santykis artėja prie 50 ir 50 proc., o doktorantūroje visai susilygina. Tačiau stebint tolesnę mokslinę karjerą, atsiranda ryški persvara vyrų naudai, aukštesnėse akademinėse pozicijose ar vadovaujančiose pareigose moterų jau yra mažiau. Priežastis galima nuspėti – moterys neišvengia tam tikrų pasirinkimų, susijusių su šeima ir karjera. Vis dėlto gerieji pavyzdžiai rodo, kad galimybės moterų akademinei karjerai tikrai yra“, – tikina ji.

Svarbiausia – domėtis, domėtis, domėtis

Paklausta, kaip padrąsintų paauglę, abejojančią, ar verta rinktis tiksliųjų mokslų karjerą, dr. E. Sužiedėlienė sako, kad pirmiausia svarbu paskatinti merginas kuo daugiau domėtis tuo, kokias galimybes tikslieji mokslai gali atverti.

„Gali būti labai stereotipiniai įsivaizdavimai, kas tai per sritys. Reikia daugiau žinojimo, ką galima pasiekti ir kur gali nuvesti tokių studijų pasirinkimas. Ir tėvai galėtų į tai pasigilinti, nes žinojimo nėra per daug. Nors informacinis amžius mus visiškai įtraukė, bet tikslinės informacijos dar yra per mažai. Ne visa informacija pasiekia mokinius, tad reikėtų jiems rodyti daugiau pavyzdžių ir karjeros galimybių“, – aiškina VU prorektorė.

Dr. V. Vaitkevičienė pirmiausia pataria negalvoti, kad tikslieji mokslai siejasi su sunkiu fiziniu darbu – šiuolaikinės technologijos, skaitmenizacija, dirbtinis intelektas lemia, kad labiau vertinamos žinios nei fizinė jėga. Taip pat, ypač jei jau kyla minčių rinktis tiksliuosius mokslus, tačiau vis dar dvejojama, o palaikančiųjų negausu, verta pasiryžti ir „nerti į nežinią“ su mintimi, kad ten sutiksite daug bendraminčių.

Pašnekovė prisimena pati pasirinkusi studijuoti tiksliuosius mokslus atmetimo būdu – pabaigusi 8 klases, kai reikėjo rinktis humanitarinę ar tiksliųjų mokslų klasę, pasirinko pastarąją, nes nemėgo rašyti rašinėlių. Vėliau studijuoti inžinerijos mokslus paskatino tėvai.

Atviros prieigos STEAM centro Klaipėdoje įkūrimui vadovaujanti dr. V. Vaitkevičienė sako, kad būtent į mokinių sudominimą yra orientuoti STEAM ugdymo principai. Jie leidžia pamatyti įvairių mokslų sintezę ir suprasti jų pritaikymą gyvenime, sprendžiant įvairias praktines problemas.

„Patyriminis arba integruotas ugdymas siekia per praktiką ir bandymus parodyti, kuo naudingi mokykloje mokomi tikslieji bei gamtos mokslai, kaip jie sąveikauja tarpusavyje mus supančiame pasaulyje. Sausa vadovėlinė informacija veiklų metu virsta realiai pritaikomais, naudingais ir suprantamais sprendimais, įtvirtina žinias, plečia gebėjimus ir gal net gali nulemti ateities profesijos pasirinkimus“, – pasakoja ji.

Anot pašnekovės, STEAM ugdymo principams, kaip ir visoms naujovėms, reikia laiko, kad įsitvirtintų, tad ji teigiamai vertina iniciatyvas, skirtas populiarinti šio ugdymo galimybes: informavimo kampaniją, šiuo metu vykdomą Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA), taip pat švietimo institucijų dalijimąsi informacija apie STEAM bei pačių centruose apsilankiusių mokytojų ir moksleivių pasakojimus, padedančius informacijai sklisti iš lūpų į lūpas.

Kaip pamilti matematiką?

Dr. E. Sužiedėlienės teigimu, jos pačios kelią taip pat nulėmė tai, kad atsirado susidomėjimas biologijos ir chemijos disciplinomis – jį įkvėpė mokytojai. Pašnekovė sako, kad buvo ir įvairi popamokinė veikla, vykdavo chemijos ir biologijos moksleivių konkursai, ir papildomas domėjimasis, skaitant visus įmanomus leidinius ir informaciją, tačiau didįjį darbą padarė mokytojai.

Visgi ji sako, kad gal net didesnė problema nei tai, jog tiksliųjų mokslų rinktis nenori merginos, yra apskritai mažas šiuos mokslus pastaruoju metu besirenkančių abiturientų skaičius. Tas pats vyksta ir Europoje, bet Lietuvoje ši tendencija gana gąsdinanti.

„Tai sieju su bendrojo ugdymo sistema. Imkime jau išlinksniuotą pavyzdį apie matematikos egzamino rezultatus. Ką jie rodo? Kad mokyklose neišmokoma matematikos. Kiekvienas, kuris myli matematiką, ją pamilo mokykloje, mokytojų dėka. Jeigu nėra mokytojų, kurie sugeba išaiškinti, sudominti dalyku, ypač sunkiu, kur neužtenka tik išmokti faktų, reikia įtvirtinti loginio, abstraktaus mąstymo gebėjimus, tai tas dalykas liks nesuprantamas, atgrasus. Mokytojai yra tie, kurie įpučia ugnelę. Be to, dėl susidomėjimo trūkumo nesirenkami ne tik tikslieji mokslai, bet ir nenorima tapti jų mokytojais, tad turime užburtą ratą – nėra ir besidominčių, ir mokytojų, galinčių sudominti“, – svarsto mokslininkė.

„Mums reikia daugiau“ – VšĮ Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) inicijuota komunikacijos kampanija, kuria siekiama skatinti mokyklose populiarinti STEAM (gamtos, technologijų, inžinerijos, menų ir matematikos) mokslų kryptis, bendradarbiauti su ES investicijų lėšomis kuriamais STEAM centrais bei tarpusavyje. Projektas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis.

Karolina Pūtytė
Integruotos komunikacijos asistentė
UAB “Idea Prima”

spot_img
spot_img

Kaip elgtis, kad ligos nesujauktų šeimos finansinės gerovės?

Dažniausiai lietuvius kasmet kankina įvairios infekcijos bei kvėpavimo sistemos ligos. Susirgus, pavyzdžiui, gripu ar peršalimu, gali prireikti atseikėti nemažas sumas ne tik medikamentams, bet ir įvairiems tyrimams bei organizmo stiprinimui. Todėl finansų valdymo ekspertė...

Kiek kainuoja Kalėdų šviesa namuose: kaip apskaičiuoti, kiek elektros sunaudoja girliandos

Artėjant metui puošti Kalėdų eglutę išaugusios elektros energijos kainos ne vieną gali priversti susimąstyti – su elektrine girlianda ar be? Kaip apskaičiuoti, kiek kainuos Kalėdinės šviesos instaliacijos sunaudota elektra? Palikti įjungtą kieme stovintį šviečiantį...

Ar yra tinkamiausias metas investuoti į trečios pakopos pensijų fondą?

Pastaruoju metu padėtis pasaulinėse finansų rinkose pasižymi dideliu nepastovumu. Savaime suprantama, kad tai kelia nerimą ne tik investuotojams, bet ir gyventojams, kaupiantiems pensijų fonduose. Tačiau nepaisant fondų verčių svyravimų ir nuolat besikeičiančios situacijos rinkose,...

Nepilnametė, bare smurtavusi prieš jaunuolį, turės atlyginti padarytą žalą

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose išnagrinėta civilinė byla pagal ieškovo P. B. ieškinį ir pareiškimą dėl ieškinio dalyko patikslinimo atsakovėms G. K. ir V. I. dėl nusikalstama veika padarytos turtinės ir neturtinės žalos...

Praūžė pirmasis UCI dviračių treko Čempionų lygos varžybų etapas: netrūko nei staigmenų, nei įtemptų...

Praėjusį savaitgalį startavusios UCI dviračių treko Čempionų lygos varžybos nenuvylė – 72 geriausi pasaulio dviračių treko sportininkai ir sportininkės liejo prakaitą pirmajame iš penkių etapų. Maljorkos Palmos mieste vykusiose keirino, sprinto, skrečo ir eliminavimo...

ORAI: Artimiausiomis dienomis dangus išliks apniukęs, sulauksime kritulių

Šiandien Lietuvoje daug kur krituliai, daugiausia nedideli, vyraus sniegas. Vietomis plikledis, šerkšnas, galima silpna lijundra. Aukščiausia temperatūra nuo 2 laipsnių šalčio iki 2 laipsnių šilumos Lapkričio 29-os naktį vietomis, dieną didesnėje šalies dalyje krituliai, vyraus...

5 kelio dangos pavojai: kaip saugiai pasiekti kelionės tikslą sudėtingiausiomis eismo sąlygomis

Artėjant žiemai, vairavimas tampa iššūkiu net ir patyrusiems vairuotojams – tai patvirtina ir kelių eismo įvykių statistika. Vis dėlto, pavojingų atsitikimų bei skaudžių nelaimių dažnu atveju galima išvengti – tereikia susikaupti, atkreipti dėmesį į...

Horoskopai lapkričio 28 dienai

AVINASNebūkite egoistas, pagalvokite ir apie kitų gerovę. Galbūt šiandien prisiminkite kokį vienišą visų užmirštą giminaitį. Apskritai diena labai tinkama tvarkyti įvairiausius asmeninius ar šeimos reikalus. JAUTISĮ jūsų gyvenimą netikėtai įsiverš senas, jau beveik pamirštas pažįstamas....

Ant sostinės Kalėdų eglės uždegta 700 žvakučių

Lapkričio 26-osios vakarą sostinės Katedros aikštėje įžiebta Kalėdų eglė – įspūdingo dydžio jubiliejinio torto formos meninė kompozicija „Su Gimtadieniu, Vilniau!” kviečia visus metus švęsti sostinės 700-ąjį jubiliejų. Šventę Katedros aikštėje pradėjo DJ Jovani ir senoviniais...

ORAI: Šiandien daug kur, daugiausia Vakarų Lietuvoje, krituliai, vyraus nedidelis sniegas

Šiandien daug kur, daugiausia Vakarų Lietuvoje, krituliai, vyraus nedidelis sniegas. Vietomis plikledis, rūkas, šerkšnas, galima silpna lijundra. Vėjas nepastovios krypties, 2–7 m/s. Aukščiausia temperatūra nuo 3 laipsnių šalčio iki 2 laipsnių šilumos. Lapkričio 28-os naktį...

Horoskopai lapkričio 27 dienai

AVINASJūsų finansai leidžia jums jaustis laisvam. Praleiskite savaitgalį smagiai ir nepamirškite senų draugų. Nuotykius juk mėgstate, o šiandien neteks jų toli ieškoti. JAUTISNedidelis flirtas gali labai paįvairinti jūsų savaitgalį. Tik būkite toks pat draugiškas ir...

Keturias dienas artimuosius bauginusiam ir prieš juos smurtavusiam recidyvistui skirta 14 metų laisvės atėmimo...

Klaipėdos apygardos teismas kaip pirmoji instancija išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl neteisėto laisvės atėmimo, sveikatos sutrikdymo, pasikėsinimo nužudyti šeimos narį ir pasipriešinimo policijos pareigūnui. Septynis kartus teistas, prieš dvejus metus iš laisvės atėmimo vietos išleistas 34...

Kaip galima apsisaugoti nuo būsto ir vartojimo paskolos nemokumo?

Tęsiantis neapibrėžtai situacijai, kai dėl didėjančio EURIBOR auga įvairių paskolų palūkanos, sparčiai kilo energijos ir įvairių produktų bei paslaugų kainos, ne vienam gyventojui kilo minčių – ką reikėtų daryti su paskolos įmokomis, jei netekčiau...

ORAI: Sniego danga padidės ypač rytiniuose rajonuose

Lapkričio 26-os dieną daugelyje rajonų krituliai, vyraus sniegas. Kai kur silpna lijundra, plikledis, rūkas, šlapio sniego apdraba. Vėjas nepastovios krypties, silpnas. Aukščiausia temperatūra nuo 2 laipsnių šalčio iki 2 laipsnio šilumos. Lapkričio 27 d. daug...
spot_img
spot_img
spot_img
spot_img
spot_img
spot_img
spot_img