15.3 C
Plungė
2024 / 06 / 18

Šiemet gamtos jėgos sukėlė tris kartus daugiau įvykių nei pernai

Ar jau skaitėte?

Lietuvą šiemet kamavo ne tik COVID-19 pandemija, bet ir itin aršios gamtos stichijos. Draudikai skaičiuoja, kad 2020 m. įvairių meteorologinių reiškinių nulemtų įvykių buvo beveik triskart daugiau, palyginti su 2019-aisiais, o jų žalos išaugo du kartus.

- Reklama -

„Besibaigiantys metai buvo išties išskirtiniai – nestigo ne tik įtampos dėl pandemijos. Šiemet fiksavome daugiau nei 1 tūkst. pranešimų apie gamtos jėgų ir stichijų padarytas žalas, kai pernai tokių pranešimų buvo 369, o 2018-aisiais – 268. Ypatingai vėjuotas, audringas ir daugiausiai nuostolių atnešęs mėnuo šiemet buvo birželis. Daugiausiai žalų sukėlė birželį siautusios krušos, kurios dažnai kartodavosi, taip pat smarkūs vėjai ir galingos liūtys“, – sako vienos Lietuvoje veikiančios draudimo bendrovės Žalų reguliavimo departamento direktoriaus pavaduotojas Marek Ernest Goliančik.

Už gamtos stichijų šiemet sugadintą įmonių ir gyventojų turtą, ūkininkų pasėlius bei transporto priemones draudikai išmokėjo apie 1,3 mln. eurų žalų. Palyginimui – 2019 metais buvo išmokėta apie 626 tūkst. eurų. 

Turtas niokotas sostinėje, automobiliai – Kaune

Gyventojų turtas šiemet dažniausiai nukentėjo Vilniaus mieste ir rajone, nemažai įvykių fiksuota Klaipėdos rajone, Kaune bei Tauragės rajone. Iš kitų miestų gamtos stichijų padarinių gyventojų turtui gausa išsiskyrė Palanga, Jurbarko, Alytaus ir Rokiškio rajonai.

Įmonių turtą gamta dažniausiai taip pat niokojo Vilniaus mieste ir rajone, nedaug atsiliko Klaipėdos miestas ir rajonas bei Šiauliai.

- Reklama -

Transporto priemonės šiemet siautusių audrų metu daugiausiai nukentėjo Kauno mieste ir rajone. Kiek mažiau įvykių fiksuota Vilniaus mieste ir rajone bei Klaipėdoje. 

„Kauno regiono automobilių savininkams gamta šiemet buvo ypatingai negailestinga, iš čia gavome daugiausia pranešimų apie apgadintas transporto priemones. 

Kruša itin pavojinga dėl to, kad, pavyzdžiui, poros centimetrų dydžio ledo gabaliukas į žemę skrieja apie 60 km/h greičiu, tad krisdamas jis palieka nemenkas skyles. Šiemet buvo fiksuotas ne vienas atvejis, kai krentantys ledukai buvo ir kur kas didesni. Nuo tokių stambių kritulių dažnai nukenčia namų stoglangiai, o automobiliams toks „dušas“ paprastai tampa itin skausmingas ir nuostolingas. Beje, 2020-aisiais audrų metu apskritai nukentėjo kaip niekad daug automobilių“, – sako M. E. Goliančik. 

Didžiausios žalos – dėl nuplėštų stogų ir užlietų patalpų

Nekilnojamam turtui didžiausias žalas šiemet sukėlė ne tik kruša, bet ir stiprūs vėjai, liūtys, kai vėjo šuorai pakeldavo ar net visai nuplėšdavo stogus, o smarkūs lietūs užpildavo patalpas ir jose esantį turtą, ūkininkams suguldė daug javų laukų.

E. Goliančik teigimu, didžiausia žala vėjui nuplėšus stogą šiemet siekė daugiau nei 51 tūkst. eurų. Šiuo atveju be stogo liko grūdų sandėlis. Didžiausius nuostolius dėl krušos šiemet taip pat patyrė ir įmonės – draudikai išmokėjo daugiau nei 24 tūkst. eurų dėl krušos sudaužytų 70 stoglangių. 

Gyventojų patirta didžiausia žala šiemet siekė daugiau nei 13 tūkst. eurų: dėl stiprios liūties buvo apsemtas rūsys, apgadinti jame buvę buities prietaisai, baldai, kiti daiktai.  

Draudikų duomenimis, gyventojų turtui gamtos jėgos šiemet sukėlė žalų už daugiau nei 420 tūkst. eurų (2019 m. – apie 146 tūkst. eurų), įmonėms – už daugiau nei 369 tūkst. eurų (2019 m. – apie 93 tūkst. eurų), žalos už transporto priemonių apgadinimus siekė 342 tūkst. eurų (2019 m. – apie 101 tūkst. eurų). 

Boris Kuzmas
Marketingo ir viešųjų ryšių skyriaus vadovas
AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje

TOP naujienos

ORAI: Dieną vietomis truputį palis. Pirmoje dienos pusėje kai kur rūkas

Penktadienio naktį daug kur krituliai (vyraus nedidelis lietus). Vietomis rūkas. Rytuose kai kur plikledis, lijundra. Vėjas pietryčių, pietų, 4–9 m/s. Temperatūra nuo 1 laipsnio...

„Rimi“ dairykitės vienos žuvies: vietoje lašišos galite rinktis ją, o skonis tikrai nebus prastesnis

Nors daugelis upėtakių rūšių aptinkamos laukinėje gamtoje, visame pasaulyje jie taip pat plačiai auginami maistui. Gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė sako, kad ši žuvis...

9 netikėti produktai, kuriuos galima užšaldyti

Mėsą, žuvį, jūros gėrybes, daržoves ar vaisius į šaldiklį dedame nesukdami galvos. Tačiau prekybos tinklo „Iki“ maisto ekspertė Vilma Juodkazienė sako, kad užšaldyti galima...

Perkeliamas Vilniaus šviesų festivalis – sugrįš šią vasarą po karantino saugiu metu

Trečiasis Vilniaus šviesų festivalis, turėjęs vykti 2021 m. sausio 22–25 dienomis, dėl karantino ir visuotinio saugumo perkeliamas į 2021 metų vasarą. Vilniaus gimtadienio proga...

Sausio 30-oji: vardadieniai

Sausio 30-oji – Kruasanų diena. Sausio trisdešimtoji, antradienis, (antroji 5-osios metų savaitės diena), iki Naujųjų metų lieka 335 dienos. Savo vardadienius šiandien švenčia: Banga, Bangas, Bangius, Bangys, Banguolė, Banguolis, Milgauda, Milgaudas, Milgaudė, Milius; rytoj: Budvilas, Budvilė, Budvyda,...

Lapkričio 7-oji, Tarptautinė vyrų diena (plius GALVOSŪKIS)

Lapkričio 7-oji, šeštadienis, 45 savaitė. Saulė teka 7.34 val., leidžiasi 16.30 val. Dienos ilgumas 8.56 val. Mėnulis (pilnatis) leidžiasi 13.58 val., teka 21.28 val. Vardadieniai: Ernestas, Gotautė, Karina, Nikandras, Rufas, Sirtautas. Datos: Tarptautinė vyrų diena Pirmąjį lapkričio šeštadienį švenčiama Tarptautinė...

PORTALO SKAITOMIAUSI

JUMS PARINKTOS NAUJIENOS