14.3 C
Plungė
2022 / 08 / 08
spot_img
spot_img

Neiššvaistykime geros krizės

Ar jau skaitete?

Nerijus Mačiulis.

Šią krizę Lietuva, kaip ir kitos Baltijos ir Šiaurės šalys, pasitinka daug stipresnė, labiau subalansuota ir geriau pasiruošusi atremti trumpalaikius ekonominius sunkumus. Tačiau ne visos valstybės pasinaudos unikalia galimybe išeiti iš šios krizės sustiprėjusios ir išsprendusios savo įsisenėjusias struktūrines problemas.

„Never let a good crisis go to waste“ arba neiššvaistykime gerų galimybių, kurias suteikia didelė krizė. Taip po Antrojo pasaulinio karo sakė britų premjeras Vinstonas Čerčilis, tuo metu dėjęs pastangas, kad būtų sukurta Jungtinių Tautų organizacija, padėsianti užtikrinti tarptautinę taiką ir saugumą. Panašiai būtų galima pasakyti ir apie šią krizę – jos sukeltas ekonominis šokas buvo didelis, bet jis sukuria ir nemažas galimybes išbristi sustiprėjus, sukurti konkurencingesnę, dinamiškesnę ir atsparesnę ekonomiką, bei išmanesnę ir harmoningesnę visuomenę.

Naujausioje „Swedbank“ Šiaurės ir Baltijos šalių verslo apžvalgoje išskiriami makroekonominiai, socialiniai, aplinkosauginiai ir viešojo valdymo rodikliai rodo, kad mūsų regiono šalys krizę pasitinka pasiruošusios daug geriau nei 2008-aisiais ir geriau nei daugelis Vakarų Europos šalių. Lietuva išsiskiria rekordiškai dideliu užsienio prekybos pertekliumi, subalansuotais valstybės finansais, maža privataus sektoriaus bei valstybės skola, nedidele infliacija bei stabiliu finansiniu sektoriumi.

 

Deja, tačiau vis dar gerokai atsiliekama nuo Šiaurės šalių pagal aplinkosaugos, socialinio įtraukimo bei viešojo valdymo efektyvumo rodiklius. Subalansuota ekonomika leidžia tikėtis švelnesnių globalios pandemijos ir karantinų sukeltų pasekmių. Tuo tarpu išskirtos silpnybės rodo neišspręstas įsisenėjusias problemas ir sufleruoja, kokias struktūrines reformas reikia įgyvendinti, siekiant išeiti iš krizės ne išsekus, o dar labiau sustiprėjus.

Dėl subalansuotos ekonomikos ir narystės euro zonoje Lietuva šiuo metu gali skolintis itin nebrangiai, o vidaus rinkoje kelių metų laikotarpiui gali pasiskolinti net ir už neigiamas palūkanas. Be to, tikėtina, kad Europos vadovų taryba netrukus turėtų pritarti pusės trilijono finansiniam planui, kuris nuo krizės nukentėjusioms valstybėms finansinę paramą skirtų ne tik paskolų, bet ir negrąžintinų dotacijų pavidalu.

Vis tik „Swedbank“ ekonomistų skaičiavimais, šiemet Lietuvos skola gali išaugti daugiau nei 4 milijardais eurų. Todėl net ir nemokant didelių palūkanų nereikėtų užmiršti, kad kiekvienas išleistas euras turi alternatyviuosius kaštus – jį galima įdarbinti geriau arba prasčiau. Šiuo metu jau reikia galvoti ne tik apie tai, kaip sušvelninti Covid-19 krizės pasekmes šiais metais, bet ir kaip išspręsti įsisenėjusias problemas bei sukurti ilgalaikį augimo potencialą.

Deja, didžioji lėšų dalis šiuo metu yra nukreipiama tik į gelbėjimą ir pasekmių švelninimą, per daug nesusimąstant apie tai, kaip gyvensime ateityje. Pavyzdžiui, laikinai didesnės socialinės išmokos ar laikinas GPM mažinimas ir NPD didinimas būtų vartojimo sustiprinimas tiek didinant gyventojų perkamąją galią, tiek gerinant jų lūkesčius. Tačiau tai būtų tik laikinas impulsas, galintis šiek tiek paskatinti darbo vietų kūrimą į vidaus rinką orientuotuose sektoriuose, bet nesukuriantis tvaraus klestėjimo potencialo.

Tiesa, laikinas dirbančiųjų pajamų mokesčio tarifo sumažinimas iki 15 proc. besibaigiant „nuolaidos“ galiojimui paskatintų dar kartą susimąstyti, kodėl samdomi darbuotojai moka didesnį GPM tarifą nei kitokiu teisiniu pagrindu, bet tokios pačios kilmės pajamas gaunantys gyventojai. Tai būtų gera proga reformuoti gyventojų apmokestinimo sistemą ir galbūt pasiekti, kad samdomų darbuotojų mokestinė našta nepadidėtų ir pasibaigus krizei.

Lietuvos viešojo sektoriaus investicijos pastarąjį dešimtmetį sudarė apie 3,5 proc. BVP per metus. Tai yra mažiausiai tarp Šiaurės ir Baltijos šalių ir beveik dvigubai mažiau nei Estijos viešojo sektoriaus investicijos. Todėl naujasis Finansų ministerijos ilgalaikių investicijų ekonomikos skatinimui planas, kuriame numatyta papildomi 1,8 mlrd. eurų, yra sveikintinas.

Vis tik dėliojant ir perdėliojant ekonomikos skatinimo priemones verta atsiminti, kad BVP augimas nėra lygus BVP augimui. Pakeistas vamzdis ir pertinkuota siena savo funkcijų neatliekančiame pastate pakels šių metų BVP, bet nebeturės jokios įtakos kitų metų ekonomikos augimo potencialui ir visuomenės gerovei.

Taip, šiame ilgalaikių investicijų plane nemaža dalis lėšų numatoma skirti žmogiškojo kapitalo ugdymui ar ekonomikos skaitmenizavimui. Deja, ir Lietuvos, ir kitų šalių patirtis rodo, kad po „žmogiškojo kapitalo ugdymu“ gali patekti daugybė mokymų, veiklų ar net pramogų, kurios galbūt suteikia džiaugsmo, bet nesukuria ilgalaikės naudos nei tariamai besimokančiam asmeniui, nei valstybei. Ši krizė apnuogino daugybę švietimo sistemos ydų, nepasiruošimą mokyti ir mokytis nuotoliniu bei kombinuotu būdu.

Dar kartą galima prisiminti ir tai, kad EBPO vertinimu, ketvirtadalio Lietuvos moksleivių gebėjimai nepasiekia minimalios kartelės. Šie milžiniški finansiniai ištekliai turėtų būti nukreipi ir į, pavyzdžiui, pustuščių mokyklų transformavimą į užimtumo, laisvalaikio, sporto ar kultūros centrus, moksleivius išsiunčiant efektyviau ir sėkmingiau mokytis į šiek tiek toliau esančias, bet didesnes ir geresnes galimybes suteikiančias mokyklas.

Galbūt ši pandemija atslūgo ir artimiausiu metu nepasikartos, tačiau nusipirkus daugiau respiratorių ir kitų apsaugos priemonių nereikėtų galvoti, kad sveikatos apsaugos sistema jau tinkamai pasiruošusi tenkinti pažangios valstybės piliečių poreikius. Nemažai diagnostikos, konsultavimo ir gydymo parinkimo paslaugų galima atlikti ir nuotoliniu būdu, pasitelkiant skaitmenines technologijas, taip šiek tiek išsprendžiant kai kurias perpildytų didmiesčių sveikatos apsaugos institucijų problemas.

Be to, daug kam turbūt nekyla abejonių, kad privatus kapitalas efektyviau identifikuoja sritis, kuriose yra daugiausiai neišnaudotų galimybių ir kurios ateityje gali duoti didžiausios finansinės ir socialinės grąžos. Todėl greta visų ekonomikos skatinimo priemonių nereikėtų palaidoti ir kol kas labiausiai stringančios – paskolų garantijų.

Stebint pasaulines deglobalizacijos, tiekimo grandinės trumpinimo ir gamybos susigrąžinimo tendencijas, reikėtų svarstyti, kokios mokesčių lengvatos ar kitos priemonės galėtų padidinti Lietuvos patrauklumą šioje kovoje dėl plyno lauko investicijų, sukuriančių ilgalaikio augimo potencialą ir naujas gerai apmokamas darbo vietas.

Neįprasta krizė, apnuogintos problemos ir milžiniški finansiniai ištekliai sukuria galimybę, jei ne prievolę, pagalvoti ir apie ilgalaikę valstybės strategiją bei išskirtinumą. Kuo mes dar norime ir galime būti garsūs pasaulyje? Gal galime tapti moderniu rekreacijos, gydymo, sveikatingumo paslaugų centru? Gal visą valstybę galime paversti laisva ekonomine zona?

Ši krizė neturėtų tapti iššvaistyta galimybė. Finansiniai ištekliai turi būti nukreipti ne tik į trumpalaikį paklausos skatinimą, kuris metų pabaigoje išblės, bet išspręsti įsisenėjusias socialines bei struktūrines problemas, transformuoti ekonomiką ir pakelti ilgalaikį jos augimo potencialą.

Nerijus Mačiulis
„Swedbank“ Lietuvoje vyriausiasis ekonomistas

spot_img
spot_img

Šiandien be žymesnio lietaus. Aukščiausia temperatūra 18–23 laipsniai

Šiandien be žymesnio lietaus. Vėjas vakarų, šiaurės vakarų, 5–10 m/s. Aukščiausia temperatūra 18–23 laipsniai. Gilaus atsipalaidavimo ir vidinių resursų atstatymo pratimas Rugpjūčio 8-os rytą ir dieną vietomis, daugiausia vakariniuose rajonuose, trumpai palis. Vėjas vakarinių krypčių, 4–9...

Horoskopai rugpjūčio 7 dienai

AVINASNeatsiribokite nuo žmonių, neužsidarykite tarp keturių sienų. Jūsų energija, gyvybingumas ir nuoširdumas šiandien bus kur kas svarbiau už tikslumą ir punktualumą. Jei pavėluosite į pasimatymą, bet ateisite labai gerai nusiteikęs, jums tikrai bus atleista. Gilaus...

D. Barkauskas paaiškino, kaip fizinė veikla susijusi su džiaugsmo būsena

Rugsėjo 11 dieną sostinėje vyks kasmetinis „Rimi Vilniaus maratonas“, kuriame profesionalūs sportininkai ir bėgimo entuziastai išbandys vieną iš 5 skirtingų ilgio trasų. Vyriausiasis Lietuvos olimpinės rinktinės gydytojas Dalius Barkauskas tikina, kad viena priežasčių, dėl...

Neįprasčiausi draudimo polisai: nuo milijardu įvertintų kojų iki draudimo už nekaltą prasidėjimą

Kiek įvertintumėte savo liežuvį? O kiek – neplanuotą viešnagę pas ateivius iš kitos planetos? Atrodytų, kad tai keisti klausimai, tačiau vedini tokių baimių žmonės kreipiasi į draudimo bendroves įvairiose pasaulio šalyse. Pramogų pasaulio žvaigždės...

3 receptai su bananais, kuriais verta pasilepinti savaitgalį

Bananiniai keksiukai, bananų tortas ar duona – desertai, kuriuose puikiai atskleidžiamas šio, daugelio pamėgto, vaisiaus skonis. Visgi, bananas yra pakankamai universalus vaisius – įmantresnius derinius mėgstantys gurmanai juos derina net prie mėsos ar žuvies,...

Šiandien Lietuvoje daugelyje rajonų trumpi lietūs, vietomis su perkūnija

Rytoj per šalį praslinks šaltasis atmosferos frontas su lietumi. Daug kur atvės. Tarp kasdienybės ir geismo. Kaip išsaugoti aistrą ilgalaikiuose santykiuose Šiandien Lietuvoje daugelyje rajonų trumpi lietūs, vietomis su perkūnija, kai kur smarkūs, galima kruša. Vėjas...

Horoskopai rugpjūčio 6 dienai

AVINASJei visa tai atsitiktų kam nors kitam, sakytumėt, jog tai pernelyg jausminga ir saldu, kad būtų tikra. Bet kai meilė pabeldžia į tavo paties duris, norom nenorom tenka ja patikėti. Praleiskite dieną plačiai atverta...

Lietuvos miestų automobiliui lemta stovėti: naudojami vos 6 proc. paros laiko

87 minutės darbo dienomis ir 89 savaitgaliais – tiek vidutiniškai Lietuvos gyventojai naudojasi nuosavu automobiliu, o 38 proc. jų – nesinaudoja automobiliu kasdien. Tokios tendencijos aiškėja iš visuomenės judumo įpročių tyrimo, kurį atliko susisiekimo...

Laukia dar viena karšta diena

Rugpjūčio 5-os dieną nelis. Vėjas pietų, pietryčių, 5–10 m/s. Aukščiausia temperatūra 28–32 laipsniai karščio. Tarp kasdienybės ir geismo. Kaip išsaugoti aistrą ilgalaikiuose santykiuose Rugpjūčio 6-os naktį vakariniuose rajonuose, dieną daug kur trumpi lietūs, vietomis su perkūnija...

Horoskopai rugpjūčio 5 dienai

AVINASPasiruoškite profesiniam persiorientavimui ir pasistenkite kvailai neužsispirti. Nekaitinkite be reikalo aistrų. Su žmonėmis bendrauti seksis lengvai, būtinai pasinaudokite tuo. Tarp kasdienybės ir geismo. Kaip išsaugoti aistrą ilgalaikiuose santykiuose JAUTISBūsite nusiteikęs ypač tolerantiškai. Turbūt todėl ir su...

Rekordiniai nuostoliai dviračių savininkams – pataria, kaip apsaugoti savo turtą

Draudikai pastebi ne itin malonias tendencijas dviračių savininkams. Anot „Lietuvos draudimo“ duomenų, ženkliai auga dviračių ir jų dalių vagysčių skaičiai. Šiemet – rekordiniai skaičiai, kai per sausio-liepos mėnesius vagysčių nuostolių sumos išaugo daugiau nei...

Šį mėnesį šalyje vykdomos prevencinės priemonės

Lietuvos kelių policijos tarnyba informuoja, kad rugpjūčio mėnesį šalies keliuose policijos pareigūnai rengia tokias respublikines prevencines eismo dalyvių kontrolės priemones: Rugpjūčio 2–5 d.: 20 metų, keturios kartos – po kasdiene „Audi RS 6“ išvaizda slypi įspūdinga...

Aktyvių pramogų priešas – mėšlungis: kaip išvengti surakinančio skausmo?

Atsiradęs staigus ir surakinantis skausmas blauzdos ar pėdos raumenyje, nors ir trunka neilgai, gali kaip reikiant apkartinti dieną. Anot BENU vaistinės ekspertės Ingos Norkienės, mėšlungis gali smogti bet kuriam žmogaus raumeniui, ypač intensyvių treniruočių...

Nekalti simptomai gali reikšti itin pavojingą ligą: kaip atpažinti?

Visuomenėje kepenų ligos itin dažnai siejamos su besaikiu alkoholio vartojimu. Visgi rimtus, su kepenimis susijusius sveikatos sutrikimus, gali lemti ir tokios priežastys kaip nutukimas, antsvoris, mažas fizinis aktyvumas, diabetas ar metabolinis sindromas. Sveikatos priežiūros...

Kaip pjaustyti svogūnus, kad neašarotų akys

Be svogūnų neįsivaizduojami daugelis patiekalų: jie dedami į sriubas, troškinius, karius, svogūnais gardinamos salotos, užtepėles, mėsainiai, įvairiausi žuvies ar mėsos patiekalai. Ir nors juos pjaustant neretam ištrykšta ašara, Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos...

Šiandien aukščiausia temperatūra 26–31 laipsnis karščio

Šiandien be lietaus. Vėjas pietryčių, pietų, 4–9 m/s. Aukščiausia temperatūra 26–31 laipsnis karščio. J.R.R. Tolkien audioknyga „Žiedų valdovas. Karaliaus sugrįžimas.“ – epinės maginės fantastikos istorijos Rugpjūčio 5 d. lietaus tikimybė maža. Vėjas pietryčių, pietų, 3–8 m/s....

Horoskopas rugpjūčio 4 dienai

AVINASVargu ar pavyks pakankamai susikaupti rimtiems ir atsakingiems darbams. Jei tik galite, verčiau atidėkite juos rytdienai. Šiandien būsite nusiteikęs gana lengvabūdiškai ir romantiškai. J.R.R. Tolkien audioknyga „Žiedų valdovas. Karaliaus sugrįžimas.“ – epinės maginės fantastikos istorijos JAUTISNorėtumėte...

Graikiška virtuvė jūsų namuose: 3 marinatai aromatingiems mėsos patiekalams

Graikija – šalis, nepaliekanti abejingų. Nuostabus kraštovaizdis, šiltas Viduržemio jūros vanduo ir aromatingi patiekalai kasmet pritraukia daugybę lankytojų iš viso pasaulio. Maistas yra vienas iš puikių būdų pažinti kitas šalis, o Graikijos virtuvė pasižymi...

EPA: elektronikos atliekas nemokamai iš namų išvežame jau 10 metų

Ne vieno mūsų spintose ir sandėliukuose rastume nebereikalingų, nežinia kada naudotų daiktų. Dalis jų yra elektronikos prietaisai ar įranga – pradedant telefonais ir elektroninėmis cigaretėmis ir baigiant šaldytuvu. Kai kurie prietaisai laikomi manant, kad...

Horoskopai rugpjūčio 3 dienai

AVINASŠiandiena jums ruošia malonių išgyvenimų. Nesėdėkite užsidaręs namuose. Šįvakar žmogus, apie kurį iki šiol galvojote kaip apie priešą, gali pasirodyti besąs ne toks jau blogas. J.R.R. Tolkien audioknyga „Žiedų valdovas. Karaliaus sugrįžimas.“ – epinės maginės...

Artimiausiomis paromis įsivyraus saulėti ir sausi bei karšti orai

Rugpjūčio 3-os naktį be lietaus. Kai kur rūkas. Vėjas nepastovios krypties, silpnas. Žemiausia temperatūra 7–12, pajūryje 13–15 laipsnių šilumos. Dieną giedra ir sausa. Vėjas nepastovios krypties, 3–8 m/s. Aukščiausia temperatūra 22–27 laipsniai šilumos. J.R.R. Tolkien...

Veido oda – ir amžiaus, ir gyvenimo būdo atspindys

Oda – didžiausias žmogaus kūno organas, pasižymintis itin dideliu jautrumu išoriniams ir vidiniams dirgikliams. Ji – atspindys kone visko, kas vyksta mūsų gyvenime, – mitybos įpročių, įvairių išgyvenimų, streso, psichologinių problemų ir kitų veiksnių....
spot_img
spot_img
spot_img