Seimas svarstys siūlymą leisti ir derlingoje žemėje statyti saulės elektrines ir hibridines elektrines.
Šią savaitę tai numatančias Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo pataisas parlamentui pateikęs Seimo narys socialdemokratas Linas Jonauskas sako, kad šiuo metu įstatyme yra įrašyti apribojimai derlingų žemių ūkininkams savo žemėje įsirengti saulės elektrines.
„Todėl yra siūloma leisti įsirengti saulės elektrines ir tose žemės ūkio paskirties žemėse, kurių derlingumo balas yra didesnis, aukštesnis negu vidurkis. Tai tokie rajonai kaip Pasvalys, Pakruojis, Joniškis, Radviliškis, Panevėžio rajonas, Kėdainiai, Kauno rajonas, Marijampolė, Vilkaviškis ir taip toliau”,- sakė L. Jonauskas iš Seimo tribūnos pristatydamas įstatymo pataisas, kurias teikia kartu su Aplinkos ministru parlamentaru Simonu Gentvilu.
Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas V. Pranckietis: nesveikinu šito projekto
Projektą kritikavęs Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis priekaištavo kad „norima naikinti derlingus Lietuvos dirvožemius atiduodant juos saulės elektrinių statybai”. Politikas nemano, kad toks būtų ūkininkų interesas.
„Aplinkos ministerija turėtų rūpintis, kad Lietuvoje derlingo dirvožemio nemažėtų ir turi tokius įsipareigojimus ginti. O dabar žengiame lyg priešingą žingsnį. (…) Mūsų pasiūlymas buvo ir anksčiau, kad nedidintume derlingumo ribos, naudokime tik nederlingas žemes. Suteikime galimybę žmonėms plėtoti saulės elektrines ant savo stogų, suteikime jiems galingumą prisijungti ir tų elektrinių tikrai užteks. Tai nesveikinu šito projekto ir agituoju nepritarti jam ir pateikimo stadijoje”,- kvietė V. Pranckietis.
Seimo narė Laima Nagienė svarstė, kas mums užaugins duoną. „Kas mums užaugins duoną ir visus kultūrinius maisto produktus, jeigu dabar derlingose žemėse, derlingiausiose, kurios viršija vidutinį koeficientą, leidžiame statyti saulės elektrines? Ar yra normalu šiandien užimti tą visą teritoriją, kaip Pasvalys, Joniškis?”,- svarstė ji.
Seimo Kaimo reikalų komiteto narys Juozas Baublys siūlė pirmiausia išspręsti problemą dėl šiuo metu galiojančių įvairių apribojimų saulės elektrinių statybai ir tik po to imtis derlingų žemių.
S. Gentvilas: neieškokime dirbtinio konflikto tarp saulės energetikos ir žemės ūkio
Diskusijoje Seime Aplinkos ministras Seimo narys Simonas Gentvilas kvietė neieškoti dirbtinio konflikto tarp saulės energetikos ir žemės ūkio. Jo nuomone, tai yra pačių ūkininkų interesas.
„Tikrai čia niekas nesuvalgys tos derlingos žemės. Yra išskirtiniai atvejai, kai ūkininkai nori sau pasistatyti, leiskime jiems, nes kiti įstatymai tai leidžia. Jeigu dabar sversime viešąjį interesą, kuris viešasis interesas yra svarbesnis, tai, man atrodo, energetinė nepriklausomybė yra svarbesnis interesas negu žemės derlingumas”,- svarstė jis.
Seimo nario L. Jonausko nuomone, žmonės nekalti, kad jų krašte yra derlingos žemės. Pasvėrę ekonominę naudą, anot parlamentaro, jie nutars, ar yra naudingiau įsirengti saulės elektrinę ir turės tokią galimybę. „Jokiu būdu šitos įstatymo pataisos nereiškia, kad ūkininkai, kuriems bus suteikta tokia galimybė, – tą ir padarys. Jie tiesiog turės tokią galimybę, kai kurie pasinaudos, kiti gal nepasinaudos”,- sakė jis.
Parlamentaras tvirtino, kad žemė niekur nedings, išmontavus saulės elektrinę ar atsisakius jos bus galima dirbti žemę. – „Iš tikrųjų poreikis ūkininkams turėti savo atsinaujinančios energetikos šaltinį yra tikrai didžiulis”,- pastebėjo L. Jonauskas.
Projekto autorių teigimu, šiuo metu vadovaujantis Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymu ariamoji žemė, kurios dirvožemio našumas didesnis už vidutinį šalyje, taip pat žemė, kurioje yra eksploatuojamos melioracijos sistemos, turi būti naudojama taip, kad nesumažėtų jos plotas, kas iš esmės apriboja saulės energijos elektrinių statybas tokioje žemėje.
Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo pakeitimo projektą Seimas palaikė pateikimo stadijoje. Už balsavo 63 Seimo nariai, prieš – 16, susilaikė 23. Jo imsis Seimo Kaimo reikalų ir Aplinkos komitetai, o Seimo plenarinių posėdžių darbotvarkėje jis turėtų atsirasti rudens sesijoje.
Jadvyga Bieliavska (ELTA)