Vagysčių iš butų ir individualių namų pastaraisiais metais mažėja, tačiau ilgapirščiai dažniau veržiasi į sandėliukus ir kiemus. Draudikai pastebi, kad kaip tik rudenį, kuomet tamsus paros laikas pailgėja, mūsų šalies gyventojai turėtų budriausiai saugoti savo namus ir jų aplinką.
„Įsibėgėjus laikui, kai tamsusis paros metas vis ilgėja, vagysčių problema tampa itin aktualia. Mūsų bendrovės duomenimis, per šių metų devynis mėnesius užregistravome penktadaliu mažiau su vagystėmis susijusių draudžiamųjų įvykių nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Vagystės iš gyvenamųjų patalpų sudaro beveik 3 proc. visų draudžiamųjų įvykių. Matome, kad pastaraisiais metais mažėja vagysčių iš butų ir nuosavų namų skaičius, o dažniau nuo vagių nukenčia sodų bendrijose gyvenantys žmonės, kur vagys veržiasi į kiemus ir kitus statinius“, – sako vienos Lietuvoje veikiančios draudimo bendrovės žalų vadovė Baltijos šalims Viktorija Katilienė.
Pasak V. Katilienės, mažėjantį vagysčių skaičių lemia ne viena, o net kelios svarbios priežastys. „Pirmiausia, žmonės išmoko saugoti savo turtą – investuoja į saugos sistemas, duris, spynas ir kitas saugumo priemones. Pastebėtina, kad daugėja ir tų, kurie jį apdraudžia. Be to, mūsų šalyje gerėja ekonominė situacija, mažėja bedarbystė, todėl kinta ir vagysčių pobūdis“, – teigia draudikė.
Nors į gyvenamąsias patalpas vagišiai užsuka rečiau, pasak V. Katilienės, vagystės iš rūsių, sandėliukų ir kitų ūkinės paskirties patalpų išties dažnos. „Pastebėtina, kad kiekvienu metų laiku vagys šiose vietose ieško skirtingo grobio. Vasarą – žoliapjovių, kitos lengvosios ūkio technikos, žiemą dažniausiai vagiami namų apyvokos daiktai, žiemos sporto ir pramogų inventorius, o dviračiai ir paspirtukai visais metų laikais yra labiausiai mėgstamas ilgapirščių grobis. Statistika rodo, kad vidutinė atlyginama žala nukentėjusiems nuo vagių siekia 700 eurų“, – pasakoja draudimo bendrovės žalų vadovė Baltijos šalims.
Knygas galima ne tik skaityti, bet ir klausyti – Audioteka.lt
Ji atkreipia dėmesį, kad mūsų šalyje vagims nėra svarbu, ar daiktas jo savininkams yra vertingas, ar menkos vertės, ar jis didelis, ar mažas. Pasak draudikės, vagiami įrankiai ir durų rankenos, alkoholis ir netgi jo tara.
„Praktika rodo, kad vagiama viskas, kas atrodo palikta be priežiūros, – sako V. Katilienė. – Jei ketinate ilgam palikti namus, gerai uždarykite visas duris, vartus ir langus, nes dažnai pasitaiko atvejų, kai į paskutiniame ar pirmajame aukšte esantį butą patenkama per balkoną. Be to, derėtų būti atsargiems atskleidžiant savo planus kitiems žmonėms ir pasakojant aplinkiniams, kada jūsų nebus namie“.
Jos teigimu, veiksmingos namų apsaugos priemonės – apsaugos signalizacijos sistemos ir kaimynų priežiūra. „Juk daugiabutyje ar kaimynystėje visada kas nors yra namie, todėl patikimas žmogus galėtų stebėti, kas vyksta aplink jūsų būstą. Taip pat – paimti paštą, jei išvažiuojate ilgam“, – pataria bendrovės „Gjensidige“ atstovė.
Ji rekomenduoja paslėpti įvairius vertingus daiktus ir brangius elektrinius prietaisus. „Užmiesčio namų ar kotedžų savininkai prieš išvažiuodami turėtų patikimai užrakinti įrankius ir kitus padargus. Taip pat atviroje teritorijoje nepalikti išmėtytų daiktų, kuriuos lengva išnešti“, – sako draudikė.
Pasak V.Katilienės, patys saugodami turtą ir juo rūpindamiesi žmonės sumažina vagystės riziką, todėl reikėtų naudoti visas priemones, kad būstas ir turtas būtų apsaugotas nuo ilgapirščių.
Jovita Aukštuolytė Minderienė
Komunikacijos vadovė Baltijos šalims
