Lietuvos verslo konfederacija (LVK) nepritaria svarstomoms Alkoholio kontrolės įstatymo pataisoms, kurios įteisintų naminės degtinės gamybą ir vartojimą. Anot LVK, tai prieštarauja ilgamečiams alkoholio politikos tikslams mažinti alkoholio prieinamumą ir gyventojų vartojimą šalyje. Kyla daug klausimų, kaip pritarus siūlomiems pakeitimams būtų užtikrinama gėrimų kokybės bei gamybos ir pardavimo kiekių kontrolė, kaip tai veiktų šešėlinę prekybą bei kodėl pasirinkta kurti išskirtines sąlygas vienai grupei – ūkininkams.
Pagal parengtą Vyriausybės išvados projektą, ūkininkams, kurių ūkiai įregistruoti LR ūkininkų ūkių registre ir užsiimantiems kaimo turizmo veikla bei tiems, kurie Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka yra sertifikuoti kaip tradiciniai amatininkai, siūloma suteikti teisę gaminti, laikyti ir parduoti alkoholinius gėrimus savo ūkyje arba jam priklausančiose patalpose, kurių etilo alkoholio koncentracija neviršija 65 proc.
Per metus ūkininkams būtų leidžiama pagaminti ne daugiau nei 1 tūkst. litrų alkoholinių gėrimų. Žemės ūkio ministerijos skaičiavimu, tokių ūkių Lietuvoje, kurie turėtų teisę užsiimti namine alkoholinių gėrimų gamyba, būtų apie 70, taigi kaimiškose Lietuvos vietovėse galimai atsirastų 70 naujų stipriųjų alkoholinių gėrimų gamybos bei prekybos vietų, kurie per metus papildomai pagamintų 70 tūkst. litrų alkoholinių gėrimų.
„Siūlymas legalizuoti naminę degtinę ilgamečiame alkoholio politikos, kurioje lig šiol vyravo draudimai, kontekste atrodo mažų mažiausia keistai“, – sakė LVK generalinė direktorė Ineta Rizgelė. „Suprantame siūlymo teikėjų norą puoselėti tradicijas, tačiau bet kokie sprendimai alkoholio srityje turi būti gerai išdiskutuoti, įvertinant galimas pasekmes tiek visuomenės sveikatai, tiek pačiai rinka“.
LVK neramina siūlymas ūkininkams automatiškai, be papildomų procedūrų ir atitikties reikalavimų išpildymo, suteikti mažmeninės prekybos licenciją alkoholiniams produktams. Verslo bendruomenės manymu, tokių lengvatinių sąlygų sudarymas ūkininkams iškreiptų konkurencijos sąlygas kitų alkoholio gamintojų ir prekiautojų atžvilgiu. LVK nuomone, valstybe turėtų vengti išskirtinių sąlygų sudarymo tam tikriems ūkio subjektams ir skatinti sąžiningą konkurenciją
Kartu LVK kelia klausimą, kaip bus užtikrinama pagaminto ir parduoto kiekio kontrolė bei alkoholio kontrolės įstatyme numatytų reikalavimų, pavyzdžiui, dėl prekybos laiko įgyvendinimas.
„Nenumačius konkrečių kontrolės mechanizmų vietoje šešėlio mažėjimo, galime susidurti su nekontroliuojama prekyba naminuke iš po stalo“,- sakė I. Rizgelė.
LVK abejoja ir siūlymo ekonominiu naudingumu. Remiantis Žemės ūkio ministerijos planuojamu naujų gamintojų skaičiumi, LVK skaičiuoja, jog priėmus šį pasiūlymą valstybės biudžetas iš akcizų geriausiu atveju pasipildytų apie 1 mln. per metus. Tačiau į kontrolės užtikrinimą valstybei greičiausiai reikėtų investuoti gerokai daugiau, o kur dar išleistos biudžeto lėšos gydant priklausomybes ar verslo praradimai dėl sumažėjusio darbuotojų produktyvumo.
LVK užsakymu Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto mokslininkai kasmet atlieka „Alkoholio vartojimo įpročių Lietuvoje tyrimą“. Naujausiame 2022 m. tyrime nustatyta, kad svarbiausias 2021 metų pokytis yra ženklus pilstuko ir naminės degtinės vartojimo prieaugis. Remiantis šiomis tendencijomis bei Vyriausybės deklaruojamais visuomenės sveikatos gerinimo tikslais, LVK abejoja, ar „naminukės“ legalizavimas būtų savalaikis sprendimas.
Viktorija Baršauskienė
Lietuvos verslo konfederacijos komunikacijos projektų vadovė
