1 C
Plungė
2024 / 12 / 05

Kam ir kiek 2022 metais augo atlyginimai?

Ar jau skaitėte?

Atlyginimo tyrimo www.manoalga.lt duomenimis, atlyginimai Lietuvoje 2022 metais vidutiniškai paaugo 11 %, o per 5 metus – 65 %. Tačiau atlyginimai augo ne visiems vienodai. Pasižiūrėkime, kam ir kiek per metus paaugo atlyginimai.

- Reklama -

Daugiau nei 20 % 2022 metais atlyginimai paaugo tekstilės, drabužių pramonės, chemijos pramonės, kokybės vadybos, telekomunikacijų, paslaugų sektoriaus bei draudimo srities darbuotojams.

2022 metais aukščiausius atlyginimus uždirbo (pradedant nuo aukščiausių):

  1. Aukščiausio lygio vadovai (aukščiausius atlyginimus šioje srityje uždirba vykdomieji direktoriai, IT skyriaus, ekonomikos, finansų padalinio vadovai bei gydymo įstaigų vadovai)
  2. Informacijos technologijų (tarp jų didžiausius atlyginimus uždirba IT architektai, vyr. programuotojai, Android programuotojai, DevOps inžinieriai, Go programuotojai, Ruby programuotojai)
  3. Valdymo (valdymo srityje aukščiausius atlyginimus uždirba įmonių grupės vadovai, pardavimų, teisės, IT ir finansų vadovai)
  4. Telekomunikacijų (daugiausiai šioje srityje uždirba Informacinių ir ryšių technologijų specialistai)
  5. Teisės (advokatai ir teisininkai uždirba daugiausiai)
  6. Farmacijos pramonės (Farmacijos produktų vadovų ir Klinikinių tyrimų specialistų atlyginimai aukščiausi)
  7. Bankininkystės (aukščiausius atlyginimus uždirba Rizikos vertinimo specialistai, Produkto vadovai – specialistai, Ryšių su klientais valdymo vadovai ir Vidiniai auditoriai)
  8. Kokybės vadybos (Kokybės užtikrinimo sistemos planuotojai uždirba daugiausiai)
  9. Ekonomikos, Finansų, Apskaitos (Kontrolieriai, Finansų rinkos specialistai, Mokesčių konsultantai, Finansų analitikai bei patarėjai uždirba daugiausiai)
  10. Prekybos (daugiausiai uždirba – Produktų vadovai, Verslo analitikai ir Pardavimo projektų vadovai)

sričių darbuotojai.

Aukščiausius atlyginimus uždirbančių darbo sričių dešimtuke per metus mažiausiai (8 %) atlygis augo aukščiausio lygio vadovams, o kokybės vadybos bei telekomunikacijų srities darbuotojams darbo užmokestis vidutiniškai paaugo daugiau nei 20 %.

Mažiausius atlyginimus 2022 metais uždirbo (pradedant nuo mažiausio):

- Reklama -
  • Nekvalifikuota darbo jėga
  • Turizmo, Viešojo maitinimo, Viešbučių
  • Paslaugų sektoriaus
  • Saugumo, Apsaugos
  • Medienos apdirbimo pramonės
  • Tekstilės, Odos gaminių, Drabužių pramonės
  • Žurnalistikos, Leidybos ir Žiniasklaidos
  • Vandens ūkio, Miškininkystės, Aplinkosaugos
  • Žemės ūkio, Maisto pramonės
  • Draudimo srities darbuotojai.

Šiame, mažiausius atlyginimus gaunančių darbo sričių dešimtuke atlyginimai daugiau nei 20 % augo draudimo ir paslaugų sektoriaus darbuotojams.

Apskritai, vos keliose pareigų srityse atlyginimai augo mažiau nei 11 %, tai: aukščiausio lygio vadovams, elektros ir energetikos inžinerijos, žmogiškųjų išteklių, kultūros, vandens ūkio, miškininkystės, žurnalistikos, žiniasklaidos darbuotojams. O medienos apdirbimo pramonės ir apsaugos darbuotojams atlyginimų vidurkis netgi sumažėjo.

Atlyginimai regionuose

Regionas

2021

2022

Pokytis, %

 
 

Vilniaus apskritis

1559

1753

12,44

 

Kauno apskritis

1371

1531

11,67

 

Klaipėdos apskritis

1232

1394

13,15

 

Panevėžio apskritis

1174

1359

15,76

 

Šiaulių apskritis

1188

1340

12,79

 

Telšių apskritis

1192

1339

12,33

 

Alytaus apskritis

1198

1336

11,52

 

Marijampolės apskritis

1206

1257

4,23

 

Utenos apskritis

1120

1206

7,68

 

Tauragės apskritis

1039

1204

15,88

Nors Tauragės apskrityje atlyginimai procentiškai 2022 metais augo gan ryškiai – beveik 16 %, tačiau šiame regione atlyginimo vidurkis yra mažiausias. Vilniaus regione atlyginimai yra vidutiniškai 45 % aukštesni nei Tauragės regione. 2021 metais šis skirtumas buvo dar didesnis ir siekė 50 %. Kauno regione atlyginimai yra apie 13 %, o Klaipėdos – 20 % mažesni nei Vilniaus. Mažiausiai atlyginimai per metus augo Marijampolės (4 %) ir Utenos (8 %) apskrityse.

Moterų ir vyrų atlyginimų skirtumai

Moterų atlyginimo vidurkis yra 20 % mažesnis nei vyrų, pernai jis buvo dar didesnis ir siekė 25 %.

Per metus vyrų atlygio vidurkis paaugo 11 %, moterų – 12 %. 2021 metais vyrų atlyginimo vidurkis per metus paaugo 11%, moterų -15%. Nors moterų atlyginimų augimas procentiškai yra šiek tiek spartesnis nei vyrų, tačiau bendras atlyginimų skirtumas išlieka vis dar aukštas.

Tam įtakos turi tiek darbo sritys, tiek užimamos pareigos, tiek derybinės galios. Moteris dažniau sutiksime srityse, kuriose atlyginimai yra mažesni, pvz. administravimo, klientų aptarnavimo, švietimo, socialinės apsaugos srityse. Taip pat daugiau vyrų užima aukštas – vadovaujančias pozicijas. Net ir užimant tas pačias pareigas, vyrai uždirba daugiau nei moterys.

Tipinio, daugiausiai uždirbančio, darbuotojo portretas:

34–44 metų amžiaus vyras su aukštuoju išsilavinimu (magistro laipsnis), dirbantis Vilniuje, privataus užsienio kapitalo daugiau nei 1000 darbuotojų turinčioje įmonėje, kuri užsiima IT, bankų, finansų, draudimo, nekilnojamo turto, telekomunikacijų veikla.

Kaip keitėsi atlyginimai skirtingo kapitalo ir dydžio įmonėse

2022 metais ryškiausias (10 %) atlyginimų augimas pagal įmonės dydį buvo fiksuotas įmonėse, kurios turi 20-49 darbuotojus. Pagal įmonės savininko tipą atlyginimai sparčiau augo privataus vietinio kapitalo įmonėse – 12 %, privataus užsienio kapitalo ir valstybinėse įmonėse atlyginimai vidutiniškai paaugo – 8 %.

Privataus užsienio kapitalo įmonėse atlyginimai yra vidutiniškai 14 % aukštesni nei privataus vietinio kapitalo ir 23 % aukštesni nei valstybinėse įmonėse. Palyginus su 2021 metų duomenimis, kai privačiose užsienio kapitalo įmonėse atlyginimai buvo vidutiniškai 30% aukštesni nei valstybinėse ir 20% aukštesni nei privataus vietinio kapitalo įmonėse, atlyginimų skirtumas mažėja.

Atlyginimų pokyčiai pagal pareigų sritis

Pareigų sritis 2018, Eur, neto 2019, Eur, neto 2020, Eur, neto 2021, Eur, neto 2022, Eur, neto Atlyginimų pokytis 2021-2022, % Atlyginimų pokytis 2018 – 2022, %
Aukščiausio lygio vadovai 1567 1723 1990 2270 2454 8,11 56,6
Informacijos technologijos 1252 1400 1600 1795 2010 11,98 60,54
Valdymas 1309 1408 1602 1765 2007 13,71 53,32
Telekomunikacijos 997 1152 1320 1371 1730 26,19 73,52
Teisė ir Teisės aktai 977 1163 1280 1544 1725 11,72 76,56
Farmacijos pramonė 972 1120 1190 1349 1589 17,79 63,48
Bankininkystė 961 1061 1267 1350 1527 13,11 58,9
Kokybės vadyba 941 992 1095 1244 1512 21,54 60,68
Ekonomika, Finansai, Apskaita 954 1026 1183 1310 1511 15,34 58,39
Prekyba 898 984 1085 1312 1507 14,86 67,82
Viešasis administravimas 822 976 1085 1285 1452 13 76,64
Automobilių pramonė 843 953 1105 1237 1400 13,18 66,07
Elektros ir energetikos inžinerija 881 957 1118 1256 1386 10,35 57,32
Mechanikos inžinerija 940 963 1072 1191 1374 15,37 46,17
Statybos ir Nekilnojamasis turtas 912 1000 1124 1217 1370 12,57 50,22
Chemijos pramonė 719 809 992 1051 1368 30,16 90,26
Rinkodara, Reklamavimas, Viešieji ryšiai 929 1006 1134 1214 1362 12,19 46,61
Žmogiškieji ištekliai 868 953 1058 1198 1323 10,43 52,42
Transportas, Pervežimas, Logistika 803 922 1007 1106 1285 16,18 60,02
Gamyba 828 910 979 1134 1277 12,61 54,23
Klientų aptarnavimas 742 829 902 1073 1272 18,55 71,43
Menas ir Kultūra 707 769 862 1126 1241 10,21 75,53
Medicina ir Socialinė rūpyba 681 802 944 1100 1234 12,18 81,2
Švietimas, Mokslas ir Tyrimai 672 799 898 1035 1231 18,94 83,18
Administravimas 701 822 950 1068 1225 14,7 74,75
Draudimas 769 810 919 1010 1213 20,1 57,74
Žemės ūkis, Maisto pramonė 807 811 872 980 1167 19,08 44,61
Vandens ūkis, Miškininkystė, Aplinka 768 884 979 1119 1152 2,95 50
Žurnalistika, Leidyba ir žiniasklaida 812 929 985 1038 1149 10,69 41,5
Tekstilės, Odos gaminių, Drabužių pramonė 676 709 753 781 1096 40,33 62,13
Medienos apdirbimo pramonė 818 860 841 1200 1078 -10,17 31,78
Saugumas ir Apsauga 604 770 853 1113 1039 -6,65 72,02
Paslaugų sektorius 675 751 864 843 1013 20,17 50,07
Turizmas, Viešasis maitinimas, Viešbučiai 656 720 752 878 979 11,5 49,24
Nekvalifikuota darbo jėga 518 575 634 755 861 14,04 66,22

Kaip keitėsi atlyginimai per 5 metus

Per penkerius metus daugiau nei 65 % atlyginimai augo: chemijos pramonės, švietimo, medicinos, viešojo administravimo, teisės, kultūros, administravimo, apsaugos, telekomunikacijų, klientų aptarnavimo, prekybos sričių darbuotojams ir nekvalifikuotai darbo jėgai.

Mažiausiai (procentiškai) atlyginimai per 5 metus keitėsi: medienos apdirbimo pramonės, žurnalistikos, žiniasklaidos, žemės ūkio, maisto pramonės, mechanikos inžinerijos, rinkodaros, turizmo, viešojo maitinimo, viešbučių srities darbuotojams.

Rita Karavaitienė
CV-Online LT, UAB marketingo vadovė

TOP naujienos

Darbdaviai: įdarbinus ilgą laiką buvusius be darbo – laimi visi

Jau ketverius metus sostinės savivaldybė skatina darbdavius dalyvauti užimtumo didinimo programoje – padėti įdarbinti vilniečius, kurie susiduria su sunkumais įsitraukiant į darbo rinką bei...

Prieš pat šventes „Iki“ Panevėžyje atidarė naują parduotuvę

Aktyviai plėtros planus įgyvendinantis prekybos tinklas „Iki“ penktadienį, gruodžio 22-ąją, Panevėžyje atidarė visiškai naują parduotuvę. Adresu Vilniaus g. 60 įsikūrusiai parduotuvei „IKI – Dembava“...

Kaip privilioti moksleivius į muziejus: užtenka dviejų itin žemiškų dalykų

Lietuvos moksleiviai įdomiausiais šalies kultūros objektais laiko tuos, kuriuos galima „pačiupinėti“ – ne tik apžiūrėti eksponatus, bet ir aktyviai įsitraukti į įvairias veiklas. Šią...

Sausesnius orus lemiantis anticiklonas rytoj pamažu ims trauktis

Sausesnius orus lemiantis anticiklonas rytoj pamažu ims trauktis. Šiandien vakare pajūryje nedidelis lietus. Aukščiausia temperatūra 2–6 laipsniai šilumos. Lapkričio 18-os naktį daug kur palis, dieną vyraus...

Originalesni „Iki“ riestainiai norintiems sutaupyti: kaip namuose vienu ypu išsikepti 3 skonių legendinių puriųjų...

Vilniuje jau prasideda Kaziuko mugės šurmulys, kurio vienas iš simbolių – riestainis. Visgi, ne visiems pavyks apsilankyti sostinėje, kitus gali atbaidyti nemaža šių gardumynų kaina ar prie prekystalių nutįstančios eilės. Išeitis paprasta – išsikepti...

Baltijos jūros dugno tyrimai: teritorija tinkama vystyti jūrinio vėjo elektrinių parką

Daugiau nei 136 kvadratinių kilometrų ploto Baltijos jūros teritorijos dugno sandara yra tinkama vystyti jūrinio vėjo elektrinių parką, patvirtino paskutinis geologinių ir geotechninių jūros dugno tyrimų etapas. Konkursą 700 MW leistinos generuoti galios vėjo...

PORTALO SKAITOMIAUSI

JUMS PARINKTOS NAUJIENOS