15.3 C
Plungė
2022 / 10 / 06

Jei vaikas per pamokas žaidžia kompiuterinius žaidimus, neužsipulkite jo

Ar jau skaitėte?

Skaitomiausi

Vaikų ir paauglių psichiatras Linas Slušnys prisipažįsta matantis daugiau nuotolinio ugdymo minusų nei pliusų, ir neabejoja, kad pasibaigus pandemijai vaikai patys norės sugrįžti į mokyklas ir įprastą mokymosi būdą. Tačiau kol gyvename apribojimų sąlygomis, jis pataria ieškoti kūrybiškų sprendimų, kaip atitraukti vaikus nuo ekranų ir nepamiršti domėtis, ką vaikas veikia prie kompiuterio net ir pamokų metu.

Nuotrauka Bermix Studio iš Unsplash.

L. Slušnys sako, jog kiekvienoje situacijoje galima įžvelgti kažką teigiamo – nuotolinio mokymosi atveju tai yra didesnis vaiko savarankiškumo ir atsakomybės ugdymas. Mokytis namuose gali būti privalumas ir tuomet, kai tėvai geba aiškiau išdėstyti mokymosi medžiagą nei mokykloje, kur dėl didelio mokinių srauto kiekvienam jų skiriama mažiau dėmesio.

Visgi psichiatras sako matantis daugiau šios situacijos trūkumų nei privalumų. Pirmasis jų – nuolatinis sėdėjimas prie ekrano. „Žmogus yra biologinė būtybė, kuriai reikia judėti. Fizinėje mokykloje pasibaigus pamokai vaikai priversti bent jau pereiti iš vieno kabineto į kitą ar pasivaikščioti per pertrauką. Judėjimo yra daugiau, o tai reiškia, kad ir smegenų veiklai, persijungimui iš proceso A į procesą B, yra geresnės sąlygos. Prie ekrano sėdintis vaikas visada yra viename procese, nuo kurio neatsitraukia ir nepailsi“, – teigia psichiatras.

Kitas dalykas – padidėjusi savarankiškumo apkrova gali apsunkinti mokymąsi. „Nuotoliniu būdu nėra galimybės užduoti tiek klausimų, kiek būtų galima gyvai klasėje. Taip pat netenkama mokymosi būryje privalumų – galbūt vaikas nedrįsta užduoti klausimo, tačiau tai padarė jo bendraklasis ir vaikui aišku, kaip atlikti užduotį. Tiesioginiame santykyje galvos linktelėjimas gali nulemti sėkmingą užduoties atlikimą, ko nėra galimybės padaryti nuotoliniu būdu“, – gyvo santykio svarbą mokymosi procese akcentuoja pašnekovas.

Dirbtinai riboti nereikėtų

Vaikų ir paauglių psichiatras Linas Slušnys.

Nors vaikų praleidžiamas laikas prie ekranų ir kelia susirūpinimą, pandemijos aplinkybėmis jo itin sumažinti greičiausiai nepavyks, o psichiatras L. Slušnys sako, jog dirbtinai jį riboti nėra geras sprendimas. „Tokioje situacijoje verčiau nustatyti ne ribojimus, o surasti kitų veiklų, kurių pagalba būtų galima padaryti pertrauką nuo ekranų. Iš tėvų girdžiu, kad, pasibaigus nuotolinėms pamokoms, vaikai tiesiog įsijungia „Youtube“ ar žaidimą. Vaikus tikrai reikėtų išmokyti atsitraukti, kad ir kasdien išeinant į mišką pasivaikščioti. Žinau vieną šeimą, kuri kasdien automobiliu apvažiuoja kurį nors Vilniaus mikrorajoną ir dar pasidomi jo istorija, pavyzdžiui, kada pastatyta Šeškinė. Tai yra smegenų vėdinimo būdas, o taip pat ir vienas iš kūrybiškų būdų pažinti erdvę“, – pataria jis.

2020 m. leidyklos „Šviesa“ užsakymu atliktas „Norstat“ tyrimas iš tiesų parodė, jog daugelis moksleivių – net 88 proc. – prie ekranų ne tik mokosi, bet ir leidžia laisvalaikį. Net 48 proc. moksleivių per dieną prie ekrano praleidžia daugiau nei 5 valandas.

Pasak L. Slušnio, blogiausia situacija susiklosto tuomet, kai, vykstant nuotolinėms pamokoms, vaikas yra išjungęs vaizdą bei garsą ir žaidžia kompiuterinius žaidimus – toks mokymasis yra nulinės vertės. „Aišku, vienintelis dalykas, kaip pakeisti tokią situaciją, yra kalbėtis su vaiku. Bet pirmiausia tokią situaciją reikia pastebėti, o pastebėjimas kyla iš domėjimosi, kaip vaikui sekasi – kito kelio nėra. Vėlgi, pastebėjus, kad vaikas netinkamai dalyvauja nuotolinėse pamokose, nereikėtų jo užsipulti, o kalbėtis ir paaiškinti, kad pirma svarbu atlikti pamokas, o žaisti galima po jų“, – pataria vaikų psichiatras.

Be abejo, prireikia daug kūrybiškumo galvojant, kuo karantino metu užimti vaikus – psichiatro teigimu, suaugusieji galėtų pagalvoti, ką jiems patiems veikti būtų malonu ar įdomu ir tuo užsiimti drauge su vaikais.

Pakeitė vaikų požiūrį į mokyklą

Kalbėdamas apie ateitį L. Slušnys yra optimistiškas – pasak jo, vaikai karantinu pernelyg nesidžiaugia ir yra pasiilgę gyvo bendravimo su draugais, mokytojais ir net su tais bendraklasiais, su kuriais ne visad sutarė. Todėl ir po karantino grįžus į fizines mokyklas, ekranų klausimas turėtų išsispręsti savaime vien dėl to, kad patys vaikai prioritetą teiks bendravimui.

Psichiatro nuomone, karantinas apskritai šiek tiek išgydė jausmą, kad mokykla yra kažkas nemalonaus. „Ši vaikų karta tikrai atsimins pandemijos laikotarpį ir savo vaikams, kurie nenorės eiti į mokyklą, sakys – nenorėk, kad tave uždarytų namuose, kaip aš gyvenau kone pusę metų ir mano mokykla buvo namai, tėvai ir tie patys kampai“, – teigia jis.

Viena vertus, per karantiną vaikai įvaldė informacines technologijas, tačiau jų žinios giliausios, kuomet kalbama apie naudojimąsi socialiniai tinklais, bendravimą internete. Skaitmeninio raštingumo spragos išryškėja, kuomet tenka paruošti prezentaciją ar tinkamai pateikti tekstinį failą. Įvaldyti technologijas jaunimui padeda įvairios iniciatyvos šalyje, pavyzdžiui, projekto „Prisijungusi Lietuva“ veiklos jaunimui.

„Nepaisant to, kad jaunimo skaitmeniniai įgūdžiai dažnai pranoksta vyresnių šalies gyventojų, jų žiniose taip pat yra spragų. Jie nepralenkiami socialinių tinklų, vaizdo žaidimų ekspertai, tačiau neretai stokoja kiek formalesnių žinių. Dėl šios priežasties siekiame užpildyti esamas spragas, sustiprinti jaunimo skaitmeninius įgūdžius ir paskatinti juos rinktis su informacijos ir ryšių technologijų naudojimu susijusias profesijas. Šiuo metu visas šalies mokyklas kviečiame į nemokamus informacinių technologijų tematikos motyvacinius programavimo užsiėmimus, kurių tikslas – skatinti moksleivius pažinti programavimą, jo privalumus bei perspektyvas ateities darbo rinkoje, tobulinti skaitmeninius įgūdžius“, – sako projektą inicijavusios asociacijos „Langas į ateitį“ veiklų vadovė Jurgita Vasilavičiūtė–Garunkštienė.

Pasak L. Slušnio, net ir grįžus prie įprasto mokymosi, būtų galima išnaudoti per karantiną įgytus skaitmeninius įgūdžius ir pasitelkti technologijas kasdienybėje. „Pavyzdžiui, tėvų susirinkimai ar bent dalis jų tikrai galėtų ir toliau vykti nuotoliniu būdu. Praktika rodo, kad tokiuose susitikimuose dalyvauja daugiau tėvų, nes jiems kur kas paprasčiau reikiamu laiku prisijungti užuot atvykus į mokyklą fiziškai. Tas pats ir su trumpais klasės pasitarimais: galbūt vaikams pakaktų nuotoliniu būdu prisijungti, kad išgirstų kažkokią aktualią informaciją ar dėl kažko greitai pasitartų“, – sako psichiatras.

Nuotoliniais programavimo užsiėmimais susidomėjusioms mokykloms ar klasėms tereikia užpildyti www.prisijungusi.lt esančią registracijos formą – paslaugos organizatorius „Turing School“ susisieks su visomis užsiregistravusiomis mokyklomis.

Birutė Stanevičienė
Asociacija „Langas į ateitį”
Informavimo ekspertė

spot_img
spot_img

Dar daugiau „Iki“ 30-ojo gimtadienio staigmenų pirkėjams – visą spalį tortai už ypatingas kainas

30-ąjį gimtadienį „Iki“ mini visus metus, o visą spalio mėnesį kviečia pirkėjus mėgautis nuostabaus skonio „Iki“ konditerių kurtais tortais už specialią kainą. Kiekvieną spalio savaitę parduotuvių lankytojams bus siūlomi skirtingų rūšių ir skonių tortai....

Nuo lapkričio 1 d. atsiskaitymai grynaisiais pinigais galimi tik iki 5 tūkst. eurų

Nuo lapkričio 1 d. atsiskaitymai grynaisiais pinigais galimi tik iki 5 tūkst. eurų: VMI atsako į aktualius klausimus. 2022 m. spalio 6 d., Vilnius. Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informuoja, kad nuo š. m. lapkričio 1...

Ar per 4 mėnesius įmanoma uždirbti visiems metams?

Klausimas, ar įmanoma per nepilną pusmetį uždirbti tiek, kad gyventumėte be rūpesčių visus metus, suglumintų ir suerzintų. Verslas vien dėl konkurencinės aplinkos taip veikti negali, tačiau Vyriausybei, panašu, toks ciklas atrodo tikėtinas, todėl ji...

Rūpestis vyrų emocine ir psichologine sveikata buria į platesnį tinklą

Lietuvos ir pasaulio statistika daugelį metų negailestingai skelbia apie tai, jog Lietuvos vyrai pagal savižudybių, alkoholio vartojimo, smurto artimoje aplinkoje mastus lenkia kitas valstybes. Pandemijos ir karo akivaizdoje šie rodikliai nemažėja. Pastebima, jog pastaraisiais...

Chemijos Nobeliu įvertinta „click“ chemija leidžia supaprastinti ląstelių ir biologinių procesų tyrimus

Spalio 5 d., trečiadienį, paskelbti šių metų chemijos Nobelio laureatai. Švedijos karališkoji mokslų akademija už „click“ chemijos ir bioortogonalios chemijos vystymą apdovanojo profesorius daną Morteną Meldalą, amerikietį Barry Sharplessą ir amerikietę Carolyn R. Bertozzi....

Šiandien vietomis numatomas trumpas, nedidelis lietus

Šiandien vietomis numatomas trumpas, nedidelis lietus. Pietvakarių, vakarų vėjo gūsiai daug kur, daugiausia Vakarų Lietuvoje, sieks 15–20 m/s. Aukščiausia temperatūra 14–19 laipsnių šilumos. Spalio 7 d. žymesnio lietaus nenumatoma. Naktį pajūryje vakarų, pietvakarių vėjo gūsiai...

Horoskopas spalio 6 dienai

AVINASNesukite sau galvos dėl išvaizdos ir kitų nuomonės apie jus. Keliautojai svečiuose kraštuose bus svetingai priimti. Kuo toliau nuo namų būsite, tuo geriau jausitės. JAUTISPara neturi tiek valandų, kiek jums reikia jūsų darbams nuveikti. Vis...

Sultingieji persimonai – vasaros skonis rudeniškai dienai: 3 receptai kasdienai

Šviežių persimonų derlius – jau parduotuvėse. Šie vaisiai – tikrų tikriausi šaltojo laikotarpio šaukliai, jų sezonas paprastai prasideda spalio mėnesį ir tęsiasi iki pat sausio. Persimonai yra ne tik labai sultingi bei saldūs, bet...

Pensijų fondai tris šių metų ketvirčius užbaigė su minuso ženklu

Augant pasaulio ekonomikos recesijos tikimybei, Lietuvos pensijų fondai per tris šių metų ketvirčius fiksavo valdomo turto vertės sumažėjimą. Preliminariais duomenimis, šiemet sausio-rugsėjo mėnesiais II pakopos fondų investicijų bendra svertinė grąža sudarė -13,8 proc., tačiau...

Nuo ateinančių metų griežtėja reikalavimai kavai

Minint tarptautinę kavos dieną, verta atkreipti dėmesį į nuo naujų metų įsigaliojančius griežtesnius reikalavimus leistiniems nepageidaujamą poveikį organizmui galinčių sukelti medžiagų kiekiams skrudintose kavos pupelėse, maltoje bei tirpioje kavoje. Kavą mėgstančių europiečių vyriausybės sutarė...

Neigia mitą, kad tikslieji mokslai – tik berniukams: pasirinkimą ir sėkmę lemia ne lytis

Lietuvoje vis dar gajus mitas, kad „kietosiomis“ disciplinomis vadinami tikslieji mokslai yra labiau vyriškas pasirinkimas. Tačiau realybė tokia, kad lietuvės moterys dirba branduolinių tyrimų srityje, laimi pasaulinius sintetinės biologijos ir biochemijos konkursus, patentuoja įvairius...

Prasideda ūmios pneumokokinės infekcijos sezonas – apsisaugoti padės skiepai

Nors COVID-19 pandemiją pavyko suvaldyti, tačiau koronavirusas niekur nedingo – visgi, daugelis žmonių atsipalaidavo ir primiršo gydytojų rekomendacijas, kaip pasirūpinti savo sveikata. Išlikti budriems verta ne tik dėl jo – rudenį grėsmę kelia ir...

Švietimo, mokslo ir sporto ministrės J. Šiugždinienės sveikinimas Tarptautinės mokytojų dienos proga

Gerbiami mokytojai, švietimo pagalbos specialistai, dėstytojai, Sveikindama Jūsų šventės proga noriu padėkoti už Jūsų profesionalų ir kūrybišką darbą, už ištikimybę šiai išskirtinei profesijai. Už kasdienę kantrybę ir talentą auginti, skatinti, palydėti į gyvenimo kelią. Padrąsinantys ir...

Mokytojų dienos proga tinklaraštininkė Asta Černė rekomenduoja skanią dovaną mokytojams

Artėjanti Mokytojų diena – puiki proga skirti pedagogams ypatingo dėmesio. Tik svarbu, kad staigmena mokytojams būtų įgyvendinta ne tik tėvų, bet ir pačių mažųjų pastangomis. Tam puikiai tinka valgomos dovanos. Pasirinkus nesudėtingą receptą, jį...
spot_img
spot_img
spot_img
spot_img
spot_img
spot_img
spot_img