Nors Kalėdos šiemet bus švenčiamos griežtame karantine – nereiškia, kad mažiau dėmesio skirsime šventiniam stalui. Atvirkščiai – turėdami daugiau laiko galėsime pasinerti į eksperimentus virtuvėje ir išbandyti dar neragautus receptus. Kalėdų stalo tikriausiai neįsivaizduojame be paukštienos, o Kūčios tradiciškai – žuvies diena, tad žuvis ir jūros gėrybės tampa neatsiejamu švenčių patiekalu.
Vaida Budrienė, vieno Lietuvoje veikiančio prekybos tinklo komunikacijos vadovė, sako, kad tarp populiariausių žuvų ne tik visus metus, bet ir šventiniu laikotarpiu išlieka lašiša, karpis bei jų pusgaminiai.
„Žuvis dažnai atsiduria pirkėjų krepšeliuose kaip alternatyva mėsai. O šventiniu laikotarpiu, ypač kai norisi save palepinti, gyventojai dairosi įdomesnių skonių ir renkasi upėtakį, šamą, skumbrę – jų pardavimai prieš šventes išauga 30 proc. Taip pat pastebime, kad lietuviai per šventes pastaruoju metu linkę rinktis ne tik tradicines žuvis, bet skanauti ir krevetes, midijas ar kalmarus. Jūros gėrybių pardavimai išauga daugiau nei trečdaliu“, – teigia V. Budrienė.
Kūčių stalo karalienės – silkės pardavimai taip pat ženkliai išauga. Pasak V. Budrienės, prieš Kūčias fasuotos silkės pardavimai padidėja 35 proc., o sveriamos – daugiau nei 45 proc.
Kaip išsirinkti tinkamą žuvį
Nusprendus per šventes mėgautis žuvies patiekalais, svarbu išsirinkti tikrai aukščiausios kokybės produktus. Aldona Čepulis, prekybos tinklo produktų kokybės vadovė, pateikia kelis paprastus patarimus, į ką atkreipti dėmesį.
„Dėl gana subtilaus skonio žuvį mėgsta dažnas. Žinoma, raudonos žuvies skonis yra intensyvesnis. Žuvį galima ruošti daugeliu būdų, tačiau šventėms dažniausiai žuvis kepama orkaitėje ar supjausčius – keptuvėje. Dažniausiai prie žuvies per Kūčias patiekiami įvairiausi daržovių garnyrai. Tačiau žuvis yra greitai gendantis produktas, todėl šviežiai žuviai keliami griežti kokybės reikalavimai“, – pabrėžia A. Čepulis.
Kaip sako ekspertė, pagrindiniai kriterijai, kuriais reikia vadovautis norint atpažinti geros kokybės žuvį, yra bendra išvaizda, kvapas, konsistencija, akys, žiaunų spalva, žvynų, odos danga. Esant galimybei šventiniam stalui patariama rinktis šviežią žuvį. Ji mitybine prasme yra vertingesnė, geresnio skonio ir aromato. Bet jei šviežią žuvį nėra tinkamų sąlygų laikyti arba reikia laikyti ilgiau nei dieną, tuomet geriau pirkti šaldytą arba nusipirkus šviežią – kelioms dienoms užšaldyti.
„Šaldyta žuvis gali būti laikoma ir kelis mėnesius. Tačiau kuo ilgiau ji bus šaldiklyje, tuo taps sausesnė“, – paaiškina A. Čepulis.
Parduotuvėje įsigytą šviežią žuvį namie, šaldytuve, geriausia laikyti ne ilgiau nei parą. Taip pat žuvį reikėtų laikyti šalčiausioje šaldytuvo vietoje. „Šalčiausia vieta paprastai yra pažymėta. Ten temperatūra yra 1–2°C. Tokiomis sąlygomis galima laikyti šviežią žuvį ne ilgiau vieną parą, jei žuvis nesupakuota, bet ne ilgiau nei galiojimo terminas. Supakuotą vakuume žuvį galima vartoti iki gamintojo nurodyto termino ant pakuotės. Sūdytą žuvį – silkę – galima laikyti iki +4°C temperatūroje iki savaitės, bet ne ilgiau kaip iki gamintojo nustatyto tinkamo vartoti termino“, – pabrėžia produktų kokybės vadovė.
Silkę ekspertė pataria pirkti neišdorotą. Žinoma, reikės šiek tiek laiko ją išdoroti, tad jeigu norite jo sutaupyti, patogu pirkti jau išdorotą silkę. Didesnio maistingumo yra silkė be aliejaus, tačiau jei bus ruošiami patiekalai su keptu aliejuje garnyru, puikiai tinka išdorota silkė aliejuje.
Į ką atkreipti dėmesį?
Tinkamos vartoti žuvies kvapas yra šviežias, jūriškas. Akys turi būti šviesios, skaidrios, dažniausiai neįdubusios. Žiaunų spalva nuo ryškiai raudonos iki rožinės raudonos. Žiaunų kvapas lengvas, nestiprus, malonus. Žuvies kūnas elastingas, tvirtas, paspaudus pirštu, įdubimas atšoka. Žvynų danga tolygi, gali būti pavieniai žvynai nusilupę, bet negali būti žaizdų paviršiuje.
Svarbu atkreipti dėmesį į žuvies galvą, nes žuvis pirmiausia genda nuo galvos. Netinkamą vartojimui žuvį nustatyti galima taip pat pagal akis – jos bus apniukusios, įkritusios, gali būti balkšvos, matinės. Žiaunų spalva ruda, pilka, žalia, jose yra gleivių. Žiaunų kvapas stiprus, nemalonus. Žuvis netinkama vartoti, jei jos kvapas aitrus amoniako ar pūvimo, žuvies kūnas minkštas, neelastingas, paspaudus pirštu, išlieka įdubimas, šonkauliai palenkus „išsineria“ iš audinių.
Jei žuvis pateikiama pardavimui išdarinėta, be galvos, A. Čepulis sako, kad reikia atkreipti dėmesį į žuvies konsistenciją, kvapą ir spalvą. Šviežios žuvies konsistencija tvirta, elastinga, kvapas šviežias, švelnus. Spalva turi būti būdinga tai žuvies rūšiai, tolygi, be dėmių.
Vaida Budrienė
„Iki“ komunikacijos vadovė