27.3 C
Plungė
2022 / 06 / 26
spot_img
spot_img

Dainininkė Jurga Šeduikytė: „Nerimą galime įveikti išrašydami emocijas dienoraštyje“

Ar jau skaitete?

Viena žinomiausių Lietuvos dainininkių ir muzikos kūrėjų bei knygų autorė Jurga Šeduikytė tapo „WoW University“ Ateities įgūdžių kurso dėstytoja. Jurga savo paskaitoje kviečia į autentišką pažintį su savimi. Moko pažvelgti baimei į akis ir suvokti bei transformuoti šį jausmą, kuris paskutiniu metu kausto ypač smarkiai. Anot pašnekovės, identifikavus neigiamas emocijas ir išmokus jomis siunčiamas pamokas į gyvenimą grįžta ir pozityvumas.

Jurga, kodėl svarbu save pažinti ir kas labiausiai trukdo tai padaryti?

Lietuvos dainininkių ir muzikos kūrėjų bei knygų autorė Jurga Šeduikytė tapo „WoW University“ Ateities įgūdžių kurso dėstytoja.

Man labai patinka mintis, kad kosmose žmogus yra mažas, bet kosmosas yra didelis žmoguje. Jei neturime vidinių blokų, mūsų organizmas visais sluoksniais padeda gyventi laimingą ir pilnavertį gyvenimą, per nuojautą mums duodamas atsakymus kaip elgtis nežinomose situacijose. Bet nei vienas iš mūsų negimėme suaugę, o jautriu vaikystės ir paauglystės laikotarpiu ypač svarbu, ar sulaukiame palaikymo išreikšdami savo jausmus ir mintis. Visi augame skirtingose aplinkybėse ir tai suformuoja mus kaip asmenybę, kuri būna labiau užsidariusi arba atviresnė pasauliui. Jei sulaukėme pakankamai palaikymo, esame atviresni, geriau pažįstame patys save, galime atsiverti, nebebijome savęs pristatyti pasauliui ir kitam žmogui. Tačiau jeigu vaiką kažkas „uždarė“, sukritikavo, suabejojo jo sugebėjimais, pasijuokė iš jautrumo ar subarė dėl neigiamos emocijos, jis tuo neretai persiima gyvendamas ir toliau, atsiriboja nuo jo nepriėmusios aplinkos.

Tai pat dažnai turime įvairių pasąmonėje tūnančių blokų, kurių mes net neįsisąmoniname.

Papasakokite daugiau apie šiuos blokus.

Bėda ta, kad jie savaime neišsisprendžia ir duoda žinoti apie save per susierzinimą, neigiamas emocijas, menką savivertę. Tačiau juos galima judinti ir spręsti kartu keičiant ir savo vidinę būseną. Tik kartais, jei būsena yra ypač sunki ir „užsivėlusi“, vienam tai padaryti yra per sudėtinga užduotis, todėl labai rekomenduoju išdrįsti paprašyti pagalbos: kreiptis į psichologą ir neatidėlioti vieno įdomiausių – savęs pažinimo procesų. Vien apsisprendimas tai padaryti jau yra akistata su vienu iš didžiausių mūsų saviraiškos „ribotuvų“ – baime atsiverti. Radus tinkamą specialistą (man tai pavyko ne iš pirmo karto), pokalbis su juo yra ne gąsdinantis, o laukiamas bei atnešantis į gyvenimą ilgai lauktus pokyčius.

Nuo ko pradėti spręsti savo kompleksus?

Patikrintas ir geriausias būdas yra susidurti su savo baime, neigiamomis emocijomis akis į akį, jas įvardyti, pabandyti suvokti jų priežastis. Psichologai tvirtina, kad žmoguje pokyčiai prasideda tada, kai jis tampa stebėtoju ir pradeda matyti tai, kas iš tikro vyksta jo viduje, kai jis supranta, ar tas gyvenimas, kurį gyvena yra primestas, kažkieno įsivaizduotas, visuomenės nustatytas, ar tikrai įgyvendinantis jo poreikius Žemėje. Patartina įsivardyti savo mintis ir jausmus ir pasižiūrėti, ar jie sutampa su veiksmais: ar tarp kasdienės rutinos neužduso svajonės, ar tai, ko mes norime, atitinka tikruosius vidinius poreikius. Neretai mes, užsisukę savo veiklose pamirštame peržiūrėti savo veiklos kryptį, neužduodame esminių klausimų. Tačiau tai padaryti niekada ne vėlu, o tobulėjimo procesas vyksta, norime mes to ar ne. Nes mes kasdien keičiamės, kaip ir pasipildo arba atsinaujina poreikiai, o kur dar kasdien kintanti aplinka. Manau, svarbiausia yra ne orientuotis į rezultatą, bet stengtis pasimėgauti mokymosi procesu ir pamatyti, kiekvieną naują dieną, gyventi čia ir dabar.

Kaip baimę ir kitus neigiamus jausmus paversti tobulėjimo energija?

Aš žiūriu taip: jausmai ir mintys yra mano pasakojama istorija, o tikrasis „aš“ – pasakotojas (apie tai pasakoju dainoje „1:0 šviesa laimi“). Tada viskas priklauso nuo požiūrio. Anksčiau gyvenime mačiau begalę problemų. Paskui pradėjau pastebėti, kad tai – tam tikros konfliktinės situacijos mano pačios viduje, tarsi kaunasi dvi Jurgos. Kita vertus, būtent išspręsdama savo vidinius konfliktus ir pasirinkdama tai, kas man atrodo teisinga, labiausiai pasistūmėdavau į priekį. Ilgainiui supratau, kad yra du variantai: galiu pasimokyti iš konfliktinės situacijos ir nebegrįžti prie to, kas išmokta arba neišmokti pamokos ir suktis ratu, jai erzinančiai vis grįžtant į gyvenimą.

Jei neigiamos emocijos atrodo kaip problema, siūlyčiau pabandyti surasti, ko ta emocija gali išmokyti, ką ji sako, iš kur kyla ir imtis veiksmo jai pakeisti. Juk dažniai neigiami jausmai atsiranda skatindami mus išeiti iš „ne savo“ situacijos arba parodo mūsų tikrąją būseną. Tai, kokie mes esame ir kokie norėtumėm būti ne visada sutampa.

Užsiminėte, kad viskas priklauso nuo požiūrio. Gal galėtumėte paaiškinti išsamiau?

Visa gyvenimo kokybė priklauso nuo požiūrio. Jei žmogus save mato tik fiziologiniame lygmenyje, tai jo gyvenimo tikslas bus turėti namą, daug pinigų, valdžios ir patirti kuo daugiau malonumo. Tačiau jei jis supranta, kad žmogus yra kompleksinis, labai sudėtingas ir labai gražiai veikiantis organizmas, sugeba pamatyti ir savo emocinį sluoksnį, įvardinti psichologinę būseną, neneigia dvasinio plano, kuris padeda priimti tai, kas nuo mūsų nepriklauso. Tai ypač svarbu, kai aplink tvyro nerimas. Psichologas E. Laurinaitis įvardijo tai, ką ir aš stengiuosi daryti. Pirma – domėtis tuo kas vyksta, tačiau tai daryti dozuotai, kiek įmanoma, atskiriant informaciją nuo emocinio fono. Antra – nenustoti gyventi kasdienio gyvenimo ir trečia – kažką padaryti, kad situacija pasikeistų į gerą (kažkam pervesti, kažką nuvežti ar parvežti, kažką priglausti). Dėkime žingsnį po žingsnio ir nepameskime žmogiškumo ir kasdienių veiklų, nes tai sugrąžina ramybę, kokia maksimaliai įmanoma šiomis dienomis, kai vyksta karas.

Padidėjo ne tik nerimas ir baimė, bet ir nepakantumas kitų žmonių savybėms. Ką su tuo daryti?

Visų pirma duoti sau laiko, kad suprastum, kaip tu asmeniškai jautiesi šioje situacijoje, ko tu bijai, ant ko pyksti ir kodėl. Jei žmogus visą gyvenimą sakė, kad yra už taiką ir prieš smurtą, o dabar pradėjo kažkam linkėti blogos baigties, jis turėtų atidžiai pasižiūrėti ir į savo vidų – ar jis vis dar už taiką ir prieš smurtą. Agresija, mano supratimu, ateina iš beviltiškumo jausmo, kad nieko negali pakeisti, nors ligi šiol atrodė, kad gyvenimą tvirtai laikai savo rankose. Svarbu turėti savo vertybes ir moralines taisykles, kurios padeda suvokti, kas yra agresija, kodėl ji atsiranda, kiek mano pyktis susijęs su aplinka, o kiek tai yra iš vidaus iškilę dalykai. Kadangi jie jau paviršiuje, galime atidžiau į juos pasižiūrėti, tiksliai įsivardinti ir imti spręsti. Man labai padeda išsikalbėjimas žmogui, kuriuo pasitikiu.

Jei labai neramu, baisu, o pyktis perauga į neapykantą, skatinčiau kreiptis į specialistą, kad būtų ramiau, kad jis patartų, kokius žingsnius žengti, kad sugrįžtume prie meilės, empatijos ir atlaidumo, būsenų, kurios kuria ir subalansuoja ne tik vidinį, bet ir mus supantį išorinį pasaulį.

„WoW University“ Ateities įgūdžių kurso paskaitoje mokote ir kaip susigrąžinti pozityvumą į kasdienybę. Gal pasidalintumėte keliais patarimais?

Jei kaip sutarėme, viskas priklauso nuo požiūrio ir gautos žinios bei įrankiai padeda nusiraminti, tai žmogui ateina supratimas, kad jis turi gyventi kiekvieną savo naują dieną, kaip ir anksčiau. Reiktų mažiau galvoti apie tai, kas bus toliau, ir daryti viską, ką galime dabar. Svarbiausia koncentruotis į tai, kaip gyvenu šiandien, nepamesti kasdieninių veiklų, darbo, stengtis sužinoti informaciją, bet nesivelti į emocingus svarstymus. Aš pasitikiu, kad mūsų šalyje žmonės, padedantys spręsti tokias situacijas, žino ką daro: jie baigę tam tikrus mokslus, išmano tarptautinius santykius, politiką, teisę ir kt. Jie yra arčiau sprendimų ir gali kažką pakeisti, o mes galime palaikyti vienas kitą ir kaimynus humanitarine pagalba, morališkai ir stengtis įkvėpti ramybės aplinkiniams, ypač savo vaikams ir artimiesiems. Nepamiršdami, kad tai, kas eina iš kiekvieno mūsų vidaus, daro tiesioginę įtaką mūsų aplinkai. Dėl to taiką turime susigrąžinti viduje. Kiek žinau, 15 h Lietuvos laiku pasaulyje žmonės meldžiasi už taiką pasaulyje. Kiekvienas savo būdu. Stengiuosi tai prisiminti.

Kaip su vaikais kalbėti apie karą?

Manau, kad kiek ir kas turi būti jiems sakoma labai priklauso nuo jų amžiaus. Vaikai yra kur kas jautresni neigiamai informacijai, ir tuo mums padeda neperžengti tam tikros ribos, nepasinerti visai dienai į informacinį srautą. Vis tik siūlyčiau, kad reikalingą informaciją jie gautų šeimoje, o ne nugirstų iš išsigandusių draugų pasakojimų ar iš internete randamų vaizdų. Aš savo sūnui pasakiau, kas vyksta, pasakiau savo nuomonę šiuo klausimu. Nepamirškime ir to, kad mūsų vaikų ramybė priklauso nuo mūsų ramybės. Tėvai turėtų ieškoti prieinamų priemonių, kaip suteikti ramybę visai šeimai, o pradėti reikėtų nuo savęs.

Ar vienas iš nusiraminimo būdų galėtų būti dienoraščio rašymas?

Kai prieš daugiau nei dvejus metus kasdien pradėjau rašyti dienoraštį, pradžioje rašiau, kaip man atrodo. Tada pastebėjau, kad „kaip man atrodo“ skiriasi nuo to, kaip aš iš tikro jaučiuosi, nes kartais atrodo, kad aš rami, bet jaučiuosi priešingai. Būdavo, per dieną prisėdu ir tris kartus, kol išrašau tai, kas iš tikrųjų vyksta viduje. Tada kažkas klikteli, viduje tarsi atsikabina ir ta būsena jau keičiasi į kitą, nes neigiama emocija atliko savo funkciją: aš ją išgirdau, išgirdau savo viduje šnabždantį nepasitenkinimą ir jį išklausiau.

Dienoraščio rašymas yra geriausias būdas pasikalbėti su savimi ir priartėti prie vidinės tiesos. Kai kažkas neaišku, negera viduje, sėdu rašyti. Po išsirašymų būna žymiai geriau, fiziškai jaučiu, kaip palengvėja. Žinoma, per vieną dieną tai neįvyksta, bet labai rekomenduoju pabandyti. Ypač, kai nerimas tapo kasdienybės fonu.

Ramybė yra mūsų viduje, tik reikia noro ir surasti sau tinkamą kelią jos link.

Kodėl rašymas yra naudingas ir kodėl rekomenduojama dienoraštį rašyti ranka, ant popieriaus?

Todėl, kad tai struktūrizuoja žmogaus mąstymą. Struktūra – nesvarbu, kokia forma atpažinta – po truputį persikelia ir įsitvirtina ir kasdieninėje veikloje. Kitas dalykas – stebėdami ir pastebėdami mes atsitraukiame ir nebesitapatiname su savo mintimis ir jausmais, tad galime pamatyti objektyvesnį vaizdą.

Pasiryžusiam rašyti, pradžioje patarčiau įsivardinti, ko jis siekia dienoraščio rašymu. Man, pavyzdžiui, tiesiog buvo per daug minčių ir nesuvokiamų būsenų, tad rašydama siekiau aiškumo. Gal kitas rašydamas nori nusiraminti arba susidėlioti konkrečius žingsnius savo svajonės link ir aprašyti, kaip sekasi ją įgyvendinti. Jei visai nekyla minčių, ką rašyti, galima užrašyti, ką šiandien veikei, valgei, su kuo pasimatei, ką pagalvojai ir ką pajutai ir pan. Keista, bet dažnai rašydamas prisimeni tai, ko net neužfiksavai gyvendamas, bet kas, pasirodo, yra svarbu: kad tave ypač ramina nuo seno namie šmirinėjantis katinas, kad vaikas drabužius išaugo, kad pavasaris pumpurais išsprogo ir panašiai. Kiekvienam tai labai individualu, man tuo ir gražus žmogus. Nėra visiems tinkamų taisyklių.

Norinčiam prisišaukti į kasdienybę pozityvumą, patarčiau dienos pabaigoje rasti, už ką padėkoti ir užrašyti tris dalykus, už kuriuos galime save pagirti. Tai gali būti visai paprasti dalykai: išploviau indus, pasakiau komplimentą kolegai, jei man būdingas uždarumas – paklausiau, kaip kažkas gyvena. Jei žmogus niurzga, o šiandien sugebėjo pasidžiaugti žibute, to pakanka save pagirti. Gražūs žodžiai sau padeda nurimti, atkurti vidinį balansą. Galintis pasakyti komplimentą sau, lengviau jį pasakys ir šalia esančiam.

Dažnam iš mūsų lengviau pagirti save nei kitus. Kodėl svarbu rasti pozityvių žodžių sau?

Nes dalinimasis geriau veikia, kai vyksta iš pertekliaus. Žmogus, kuris savimi dar nesidžiaugia, dažnai kitiems sako gražius žodžius, tik dėl to, kad nori užsipildyti savo viduje tvyrančią tuštumą, ir nusivilia kitais, jei negauna atgal to, ko pasąmoningai tikisi. O jei tu save priimi tokį, koks esi, keliauji savo kelią, nebijai neigiamų ir teigiamų emocijų, pripažįsti baimę ir nerimą, suvoki, kad esi ne vienas, kad viskas pasaulyje susiję, tai norisi dalytis su kitais. Tiek savo patirtimi, tiek ir šiluma, kurią spinduliuoja save realizuojantis ir savo gyvenimo keliu einantis žmogus. Todėl siūlau pradėti nuo savęs, būkime tie bandomieji triušiai (šypteli) ir elkimės su savimi taip, kaip norėtume, kad su mumis elgtųsi kitas. O tikslas galėtų būti vidinė taika, nepriklausanti nuo išorinių aplinkybių.

Laima Samulė

spot_img

Artimiausiomis dienomis Lietuvoje laikysis tropinė oro masė – bus karšta.

Birželio 26 d. be lietaus. Vėjas rytinių krypčių, 5–10 m/s. Temperatūra 28–33 laipsniai karščio. ----REKOMENDUOJAME: Profesoriaus Rimanto Kėvalo audioknyga „Ką mes padarėme savo vaikams“---- Birželio 27 d. lietaus tikimybė nedidelė. Vėjas pietryčių, pietų, naktį silpnas, dieną...

Horoskopai birželio 26 dienai

AVINASJei tikrai norite žinoti, kas vyksta, turėsite skaityti tarp eilučių. Ši diena pasižymės ramiu paviršiumi ir stipriomis povandeninėmis srovėmis. Nepavyks išvengti paskalų ir intrigų. JAUTISJei jau negalite šiandien pasiimti laisvos dienos, bent atidėkite visus sudėtingus...

Mėsos technologas dalijasi marinavimo paslaptimis: veikia kaip kepsnių konservantas, gali būti net su apelsinais

Vasaros savaitgaliais didmiesčių pakraščiuose ir sodybose nosį kutena gardaus dūmo aromatas – ant griliaus čirškia mėsos kepsniai ir šašlykai. Visi pasiilgome pasibuvimo gryname ore, tad Joninių savaitgalis – puikus metas atsigriebti ir paeksperimentuoti su...

Šiandien be lietaus. Temperatūra kils iki 26–31 laipsnio šilumos

Šiandien be lietaus. Vėjas pietryčių, rytų, 4–9 m/s. Temperatūra kils iki 26–31 laipsnio šilumos. Birželio 26 d. lietaus tikimybė maža. Vėjas rytų, pietryčių, naktį silpnas, dieną 4–9 m/s. Temperatūra naktį 14–19, dieną 27–32 laipsniai šilumos. Lietuvos...

Horoskopai birželio 25 dienai

AVINASAtminkite, kad visiems kitiems privalomos normos galioja ir jums. Būkite kiek įmanoma mandagesnis ir taktiškesnis - greitai gali būti brangus kiekvienas jūsų atžvilgiu palankiai nusiteikęs žmogus. JAUTISEsate didis konspiratorius, ir paslaptis nebus išsaugota ne dėl...

5 mitybos taisyklės sportuojantiems vasarą

Vasarą vis daugiau žmonių pajunta motyvaciją sportuoti – ar dailinant kūno linijas sporto salėje, ar bėgiojant gryname ore. Nors sportuojančių bei fiziškai aktyvių žmonių mitybos rekomendacijos yra gana panašios visų sezonų metu, vasarą verta...

Pikniko atmintinė: vaistininkė pataria, kaip išvengti nemalonių skrandžio sutrikimų

Atėjus vasarai, daugelis miestą iškeičia į gamtą ir keliauja prie įvairių vandens telkinių, kur rengia pasisėdėjimus, piknikus ir grilio vakarėlius. Tačiau gamtoje maisto laikymo sąlygos ne visada būna tinkamos – sudėtingiau jį apdoroti ir...

Šiandien aukščiausia temperatūra 24–29 laipsniai

Aukšto slėgio sūkurys lems sausą, saulėtą ir šiltą savaitgalį. Birželio 24-os dieną be lietaus. Vėjas besikeičiančios krypties, 4–9 m/s. Aukščiausia temperatūra 24–29 laipsniai. Birželio 25 d. lietaus nenumatoma. Vėjas naktį silpnas, dieną rytų, pietryčių, 5–10 m/s....

Horoskopai birželio 24 dienai

AVINASSekmadieninė pasilinksminimų programa turėtų būti itin nebrangi, jei ne visai nieko nekainuojanti. Didelės išlaidos tikrai negarantuos geresnės kokybės. JAUTISPakaks būti pasyviam savo paties gyvenimo stebėtojui. Laikas atsirinkti prioritetus ir motyvus, draugus ir priešus. Išvyniojęs visą...

Agurkai puikiai tinka ir sriuboms: išbandykite 3 gaivius receptus

Švieži ir gaivūs agurkai – viena mėgstamiausių vasaros daržovių. Agurkai – puikus ingredientas salotoms, įvairiausiems padažams, pavyzdžiui, gaiviajam graikiškam tzadzikiui. Visgi, agurkai – puikus priedas ir įvairiausioms vasariškoms sriuboms, kurias pasigaminti dar ir labai...

4 garnyrai, kuriuos lengvai pasigaminsite ant grilio

Maisto gaminimas lauke – neatsiejama vasaros dalis. Ant grilio kepti galima ne tik visų nuo seno pamėgtus šašlykus, kepsnius ar dešreles, bet ir ruošti ypatingo skonio garnyrus: įvairiausiais būdais gaminti daržoves, grybus, sūrius. Vaida...

Jonines lietuviai renkasi praleisti ir užsienyje: kaip jos švenčiamos svetur?

Joninių savaitgalis – puiki proga išvykai. Lietuvos pajūrio kurortams skelbiant, kad artėjantį ilgąjį savaitgalį beveik neliko laisvų vietų, lietuviai suskubo kelionių dairytis svetur. „Tez Tour“ užsakymu atlikta gyventojų apklausa rodo, kad kas dešimtas apklaustasis Jonines...

Pūpsančio pilvo atsikratyti nepadeda nei sportas, nei dieta – kodėl ir ką daryti?

Jei po gimdymo arba atsikračius antsvorio pakoreguoti pilvo nepavyksta aktyviomis treniruotėmis ir pakeista mityba - priežasties ieškokite kitur. Kai kuriais atvejais, kad ir kiek pastangų dėtume, trokštamo rezultato tiesiog nėra. Kodėl? Dažniausios priežastys, lemiančios „kabančią”...

Paparčio žiedo beieškant: mistiški papročiai ir užburiantis receptas

Joninės – viena didžiausių ir svarbiausių vasaros švenčių, turinti gilias tradicijas ne tik Lietuvoje, bet ir kaimyninėse šalyse. Lietuvoje šią šventę mielai mini daugelis, nebūtinai tik Jonai ir Janinos. Nuo seno, dar pagonybės laikais...

Horoskopai birželio 22 dienai

AVINASNežiūrėkite į viską pro pirštus, jei nenorite supykdyti aplinkinių. Labai tikėtina, kad į naujoves reaguosite skeptiškai ir nepatikliai. Kvailai priešgyniaudamas galite lengvai prarasti taip sunkiai įgytą pasitikėjimą. JAUTISSusidarykite veiksmų planą. Jei negalite vienu metu būti...

Gydytojas kardiologas paaiškino ryšį tarp fizinio aktyvumo ir širdies bei kraujagyslių ligų

Širdies ir kraujagyslių ligos – pagrindinė mirties priežastis tiek Lietuvoje, tiek Europoje. Tačiau, kol per pastarąjį dešimtmetį Vakarų šalyse situacija gerėjo, Lietuvoje mirštamumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų pasiekė ribą, tris kartus viršijančią Europos...

Jos rėkia, jie verkia: kodėl darbe nereikėtų slėpti emocijų ir kur brėžti ribą?

Įprasta manyti, kad darbe jausdami didelį spaudimą vyrai rėkia, o moterys – pravirksta. Nors Lietuvoje atliktas tyrimas atskleidė, kad stipriai išreikštas emocijas darbe laikome neprofesionalumu, tačiau šis stereotipas – toli gražu ne visuomet teisingas....

Drabužių garinimas – mada ar būtinybė?

Garinimo technologijos tampa vis madingesnės ir plačiau naudojamos kiekvienuose namuose. Jau seniai garuose gaminame daug patiekalų, nes jie yra sveikesni, įpratome dažniau naudoti garinį lygintuvą, nes jis mažiau pažeidžia audinį, o valyklos siūlo itin...

Chemija Lietuvoje: ar greitai turėsime Nobelio premiją?

Vilniaus universiteto (VU) chemikai šiemet mini 225-ąsias Chemijos katedros įkūrimo metines. Anot dabartinio Chemijos ir geomokslų fakulteto dekano prof. Aivaro Kareivos, per tiek metų šis mokslas Lietuvoje turėjo ir nuosmukio laikotarpių, ir pasaulyje pripažintų...

Pietinis ciklonas merks Pietų ir Rytų Lietuvą

Pietinis ciklonas merks Pietų ir Rytų Lietuvą. Birželio 21-os naktį debesuota. Daug kur palis, pietrytinėje šalies pusėje vietomis smarkiai. Kai kur perkūnija. Vėjas šiaurinių krypčių, 6–11 m/s. Žemiausia temperatūra 10–15 laipsnių šilumos. Birželio 21-os dieną debesuota....

Horoskopai birželio 21 dienai

AVINASKartais galima ir šiek tiek pameluoti, ypač jei tai apsaugos artimą žmogų nuo traumos. Tik atminkite, kad ne kiekvienam gali būti priimtinas jūsų garbės supratimas. Tai, ką jūs laikote tiesiog konstruktyvia kritika, kitam gali...

Kartu su sveikatos reforma keisis ir paslaugų apmokėjimas

Rengiant sveikatos priežiūros įstaigų struktūrinę reformą planuojami ir konkretūs paslaugų apmokėjimo pokyčiai. Tikimasi, kad numatomos finansavimo permainos leis padidinti sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą pacientams ir pagerins medicinos personalo darbo sąlygas. Įgyvendinant sveikatos priežiūros tinklo reformą,...
spot_img
spot_img