Sąnario kremzlė – tai spaudimui atsparus jungiamasis audinys, padengiantis kaulų sąnarinį paviršių ir atsakingas už mažos trinties judesius. Jis veikia kaip apsauginis amortizatorius, padedantis sąnario kaulams sklandžiai susijungti bei laisvai judėti, tačiau kasdien patiriantis kelis kartus didesnę apkrovą nei mūsų kūno svoris. Sveiką sąnario kremzlę sudaro vanduo ir jungiamojo audinio baltymai, kurių pagrindinis yra kolagenas. Kol kremzlinis sąnario paviršius tvirtas ir vientisas, sąnarys juda sklandžiai slysdamas, neužstrigdamas ir nesukeldamas skausmo ar garso.
Medicinos centro gydytojo ortopedo traumatologo Kęstučio Blizniko teigimu, nemažai žmonių polinkį sirgti sąnarių ligomis paveldi genetiškai, kitų, dažniausiai profesionalių sportininkų, sąnariai sudyla dėl per didelio jų apkrovimo. Nors sąnario kremzlė yra pritaikyta atlaikyti tik tam tikrus krūvius, į tai dažnai nekreipiama dėmesio.
Sąnario kremzlės pažeidimą gali lemti ir traumos, viršsvoris, per mažas fizinis aktyvumas, medžiagų apykaitos sutrikimai, įvairios ligos – artritas, reumatoidiniai susirgimai ir kitos. Pasak patyrusio specialisto, pirmasis kremzlinio sąnario pažeidimo požymis – sąnarių skausmas po didelio fizinio krūvio, įspėjantis, jog sąnario kremzlė gali būti pažeista.
Paprastai sąnarių kremzlių pokyčiai, atsirandantys dėl traumų ar ligų, negali išnykti patys. Kremzlės regeneracinės galimybės labai menkos, tad, atsiradus pažeidimui, jis progresuoja. Jei pažeista kremzlė negydoma, gali išsivystyti osteoartritas (artrozė) ar net gali prireikti keisti kelio sąnarį.
Kęstutis Bliznikas pastebi, kad sąnarių problemos pasireiškia vis jaunesniame amžiuje – jei anksčiau kelio sąnario nusidėvėjimu dažniausiai buvo skundžiamasi 50-60 gyvenimo metais, pastaruoju metu dėl sąnario skausmų kreipiasi vis jaunesni pacientai.
„Progresas medicinoje leidžia pasiūlyti vis naujesnių ir inovatyvesnių būdų gydyti sąnario pažeidimus ir grąžinti pacientams kokybiško gyvenimo džiaugsmą. Tačiau, jei skausmas ima trukdyti kasdieniam gyvenimui, fiziniam aktyvumui, riboja judėjimą, jei jis tęsiasi ilgesnį laiką, svarbu nedelsti ir nelaukti kol sąnarys visiškai išdils, bet kreiptis į specialistus, kad nustatyti jo priežastis. Negydant kelio sąnario kremzlės ji toliau dėvisi, o gydymas tampa sudėtingesnis“, – pabrėžia ortopedas traumatologas.
Pasak specialisto, apie kelio sąnario kremzlės problemas gali pranešti tokie simptomai, kaip skausmas, patinimas, judesio amplitudės sumažėjimas, blogesnis fizinio krūvio toleravimas. Su tokiais simptomais atsidūrusiems pacientams skiriami įvairūs tyrimai – rentgenas, magnetinio rezonanso tomografija, parodantys, ar yra nusidėvėjimo, kurioje vietoje ir kaip giliai pažeista kremzlė.
Atstatyti pažeistą kremzlę galima įvairiais būdais. Skirtingi gydymo būdai kiekvienu atveju pritaikomi individualiai ir parenkami pagal konkretaus paciento kelio sąnario pažeidimo būklę. Šiuo metu yra taikoma nemažai kremzlės atkūrimo ar kremzlės pakaitalų implantavimo metodų.
Neseniai pažeistos sąnario kremzlės atkūrimui pradėtas taikyti inovatyvus gydymo būdas, naudojant naujausios kartos biologinį kremzlės implantą, sudarytą iš itin gryno kolageno. Kolagenas yra pagrindinė odos, sausgyslių ir kremzlės sudedamoji dalis, tad juo užpildžius kremzlės defektus, autologinės ląstelės gali augti į implantą ir atkurti naują sveiką kremzlės audinį. Implantas naudojamas kaip apsauginis pažeistos zonos gaubtas. Jis yra pritaikomas prie defekto dydžio, pilnai užpildant defektinę zoną.
„Prieš procedūrą operuojantis gydytojas pacientui pateikia instrukcijas, kurios labai svarbios sėkmingam gydymui. Chirurginės procedūros metu pirmiausia atliekamas pažeidimo vietos paruošimas, atšokusi arba pažeista kremzlė kruopščiai pašalinama nuo pažeistos vietos. Specialiame dviejų komponentų švirkšte paruoštas medicininis tirpalas adatos pagalba suleidžiamas ant defekto zonos, pilnai uždengiant defektą. Medicininis preparatas veikia kaip struktūrinis rėmas (matrica) ir stimuliuoja kaulo viduje po kremzle esančias atkuriančiąsias ląsteles keliauti į pažeistą kremzlės vietą bei tapti naujomis jos ląstelėmis. Naudojamas išgrynintas kolageno užpildas, operacijos metu papildomi pjūviai neatliekami, suleidimas atliekamas naudojant atroskopinius priėjimus“, – apie operacijos eigą pasakoja gydytojas.
Po operacijos, siekiant išvengti svorio į gyjantį kelio sąnarį, priklausomai nuo defekto lokalizacijos 2-7 savaites patariama vaikščioti su ramentais. Kad būtų užtikrinta optimali chirurginės operacijos sėkmė, rekomenduojama apsilankyti pas fizioterapeutą ir laikytis chirurgo pateiktų instrukcijų.
Klinikiniais tyrimais įrodyta, kad naudojant kolageno implantą kremzlė atsistato kokybiškiau ir efektas ilgalaikis, negu naudojant standartinį chirurginį gydymo metodą – mikrolūžius. Minimaliai invazinė chirurginė procedūra trunka trumpiau, jos metu nepažeidžiami sveiki kaulo ir kremzlės audiniai, po gydymo nelieka pjautinių randų.
Šis novatoriškas gydymo būdas gali būti taikomas kelio, kulkšnies ar peties sąnario kremzlės defektų gydymui ir ženkliai palengvina kremzlės pažeidimų dėl fizinės traumos arba per didelio jos nusidėvėjimo ir plyšimo, gijimą. Tačiau, pasak Kęstučio Blizniko, nors tai šiuo metu vienas pažangiausių ir efektyviausių gydymo būdų, tik ortopedas traumatologas kiekvienu atveju gali įvertinti, ar jis tinkamas konkrečiam pacientui.
„Nepamirškite rūpintis savo sveikata, o kartu ir sąnariais, kad jų gydymo visai neprireiktų arba prireiktų kuo vėliau. Tačiau, net jei jūsų sąnario kremzlė pažeista ar nusidėvėjusi, nusiminti ir prarasti viltį dėl kokybiško gyvenimo nereikėtų. Pažangūs gydymo metodai gali sėkmingai padėti atstatyti kremzlę ir suteikia galimybę toliau džiaugtis aktyviu gyvenimu bei judėjimo teikiamu malonumu. Svarbu nedelsti ir kreiptis pagalbos laiku“, – optimistine gaida baigia pokalbį gydytojas.
Edita Lukšienė
Rinkodaros ir pardavimų projektų vadovė
UAB Northway medicinos centrai
